10 patarimų sėkmei pakinkyti
Pagaliau baigiau sesija! Ne tik baigiau, bet baigiau tik devynetas ir dešimtais, pasigirsiu, tai geriausias rezultatas per visą mano mokymosi universitete istoriją. Netverdamas džiaugsmu, norėčiau pasidalinti sėkmingo mokymosi paslaptimis.
1. Pasirinkti teisingą mokymosi būdą. Jeigu pastebėjote, vienus dalykus atsimenate geriau, kitus blogiau. Pavyzdžiui, aš žymiai geriau atsimenu dalykus, jeigu paskaitoje netik sėdėjau, bet ir konspektavau, o blogiausia, kai reikia išmokti teorija, kurios per paskaitas negirdėjau.
Kuriuos dalykus jūs atsimenate geriau priklauso nuo jų pateikimo būdų ir nuo jūsų pačių - kokiu būdu pateikta medžiagą jūs geriausiai atsimenate. Yra tris variantai: vaizdinis pateikimas (65% žmonių, geriausiai atsimena medžiagą pateikta tekstu, piešiniais ir t.t.), garsinis pateikimas (30% žmonių geriausiai atsimena medžiagą, kuri buvo perskaityta garsiai), praktinis pateikimas (5% žmonių geriausiai atsimena medžiagą, kuri pateikta praktiškai pvz. sprendžiant uždavinius ). Suraskit būdą kuris tinka jums labiausiai ir naudokit jį.
2. Planuoti mokymosi laiką. Aš pastebėjau, jog man žymiai geriau sekasi, jeigu šešias dienas skiriu po viena valanda mokymuisi, nei, kad vieną dieną šešias valandas. Kodėl? Paaiškinimas labai paprastas - nuovargis. Žmogus negali išlaikyti ilgai koncentracijos ties vienu dalyku (todėl pamokos mokykloje trunka tik 45 min.). Be to, ilgas koncentracijos išlaikymas skatina įtampą, o įtampa - nuovargį. Taip pat jus nuolat blaško aplinka. Jeigu jau esate pasiryžę viską išmokti per vieną dieną, tai bent jau darykit kas valandą nemažesnes nei 15 minučių pertraukas, o dar geriau ilgesnes.
3. Geras miegas. Geras miegas prieš egzaminą, manyčiau, irgi yra dalis įvertinimo. Žmonės be maisto gali išgyventi ilgiau nei be miego. Nesuprantu, tų kurie sėdi paskutinę naktį ir bando iškalti, po to neišsimiegoję eina į egzaminą. Ne laikas šunis lakinti, kai reikia medžioti. Aišku, jeigu mokymasis paskutinę naktį atitinka jūsų punktą nr. 1. Tai į šį galit nekreipti dėmesio, bet aš neabejoju, jog pabandę surastumėt efektyvesnį mokymosi būdą. Jūs tikrai niekada neužmigot per egzaminą?
Dar viena pastaba dėl gero miego. Nerekomenduoju prieš egzaminą eiti miegoti anksčiau nei jūs esate įpratę. Kas iš to jeigu jūs atsigulsit, bet negalėsit užmigti ir vartysitės lovoje? Dar sau nemigą įkalbėsit.
4. Pasitikėjimas savimi. Šį punktą dar būtų galima pavadinti 4.a Nesinervink. Yra žmonių, kurie iš prigimties yra nedrąsūs, kitiems gi pasitikėjimas ateina su žiniomis (Kuo ilgiau mokiniesi, tuo labiau esi tikras, jog atsimeni teisingai). Visiškai nesvarbu kaip jūs tą pasitikėjimą pasiekėte, svarbu, jog jis yra. Kodėl? Įsivaizduokit, kad egzaminas žodžiu. Prieš mane atsakinėjęs studentas kažką burbleno tylių drebančiu balsu ir dėstytojas jam pasakė "nesikankink, matau, jog nemoki". Ar jūs norėtumėte išgirsti tokius žodžius?
Aišku, jūs galit sakyti, jog egzaminai žodžiu vyksta nedažnai. Taip, bet tai nereiškia, jog dėl to reikia mažiau pasitikėti savimi. Egzamino metu, man intuicija pašnibždėjo teisingą atsakymą į vieną klausimą, bet aš nepatikėjau, juk intuicija taip dažnai apgauna, o nesąmonių prirašyti nesinorėjo. Taigi aš gavau 9, o juk galėjau gauti 10.
5. Vidinė ramybė. Šis punktas būtų 4.b Nesinervink. Neįsivaizduoju, kaip galima pasiekti vidinę ramybę be pasitikėjimo savimi.
Girdėjot pasakymą - tylą, prieš audrą? Tai jūsų būsena prieš egzaminą.
Labiausiai erziną, kai ateini iki egzamino likus 10 minučių, o ten sėdi krūva mozachistų (žmogus, kuris patiria malonumą save kankindamas) ir skaito teoriją, mano, kad dar kažką išmoks. Dar sunkiau išlaikyti vidinę ramybę, kai aplinkui visi sako: "Aš nieko neatsimenu". Tada pradedi kuistis savo atmintyje ir paaiškėja, jog ir tu nieko neatsimeni.
Aš labai nemėgstu egzaminų, kurie vyksta po pietų. Jeigu tai būna rytinis egzaminas, tai atsikeli, papusryčiauji ir bėgi į egzaminą, nėra laiko nervintis. O, jeigu po pietinis, tai atsikeli, pavalgai, pavaikštai iš kampo į kampą, tada pradedi galvoti, gal reiktų pasimokyti, gal aš dar kažko nemoku? Pradedi nervintis...
Vidinė ramybė dar svarbu, todėl, kad nervinimas turi vieną nelabai malonų šalutinį poveikį. Kalbat abstrakčiai, tai motinos gamtos šauksmas pasimelsti. O, jeigu rėžtumėme taip jau mužikiškai, tai myžti norisi. Na, o patys puikiai žinot, kai šlapimas spaudžia smegenis, nieko doro parašyti neišeis.
6. Sotus pilvas. Kai kurie žmonės teigia, jog žymiai geriau galvojasi, kai skrandis yra tuščias, nes tada kūnas nėra nukreiptas į maisto įsisavinimo procesą. Aš su tuo nesutinku. Kaip galima kažką sugalvoti, kai jūsų pilvas groja streiko maršus? Iš tikrųjų viskas priklauso nuo jūsų religinių įsitikinimų. Kalbant labiau moksliškai, tai psichologinis veiksnys, jūs valgysite ar ne. Tačiau jei jūs nevalgysite prieš kiekvieną stresinę situacija, tai iš jūsų greitai liks tik griaučiai.
7. Geras vakaras. Aš jau minėjau, kad nesu šalininkas tų kurie viską ruošiasi iš mokti per paskutinę naktį. Dar daugiau, paskutinį vakarą aš linkęs nesimokinti, bet skaityti anekdotus, varytyti komiksus ar žiūrėti komedijas. Kodėl? Viskas labai parasta, po gero vakaro, seka geras miegas, geras miegas įtakoja vidinę ramybę ir pasitikėjimą savimi.
8. Nepersimokykite. Šį įvykį, manyčiau įtakoja keletas veiksnių. Pirma, reikia planuoti savo mokymosi procesą, antra, nepasitikėjimas savimi - "aš dar nemoku sėsiu dar truputi pasimokyti". Galiausiai nepasitikėjimas savimi paima viršų ir jūsų smegenyse užsifiksuoja didžiulis užrašas raudonomis neoninėmis raidėmis "AŠ NEMOKU". Kai pradedate mokytis, niekada, niekada nesakykite: "šito išmokyti nesugebėsiu". Ir nepamiškit, kas per daug, tas nesveika!
Kaip matot aš skaičiuoti nemoku, tai irgi būdas gauti geresnį pažymi, nebent jūsų laikomas egzaminas yra matematika. Kartais dėstytojas prašo įvertinti save. Neapsigaukit žymiai geriau atimti iš 10 nei pridėti prie nulio. Pvz. tarkim aš kažkurią klausimo dalį atsakiau nevisai teisingai tai tuomet atimkim iš 10 pusią balo. Gerai pagalvojus net ir 0,25 yra didelis pažymys, gal pavysk suderėti, jog atimsim tik 0,25 ? Tačiau jeigu jūs pasakysit: "taip aš dariau pora klaidų rašykit man 7", jūs pats save ir pakarsit. Dėstytojas tikrai nedrįs prieštarauti, nebent manys, jog jūs įvertinote save per gerai.
Sėkmės moksliuose. Ir pabaigai linksmesnė istorija. Kartą man išėjo lygiai 9,5 ir dėstytojas pasakė "Parašysiu tiek kiek nori, rinkis". Iš karto kyla klausimai: ar norit gauti 10 reikės atsakyti į teorinį klausimą, kurio aš, aišku, nežinau? Jeigu, taip tai kam kankintis? Jeigu neatsakysiu, ar dėlto nenukentės mano pažymys dar labiau? Ar aš tikrai vertas10 gal man užteks 9? Aš jau pasirinkau, o ką pasirinktumėte jūs?