Nekenčiu kurioje koks nors dalykas yra lyginamas su karu. Tuomet galvoju, jog autoriai niekada patys nekariavo ir nežino karo žiaurumų. Originalus šios knygos leidimas buvo išspausdintas 1986 metais, švelniai sakant, pavyzdžiai knygoje yra šiek tiek pasenę.
Norėčiau pakalbėti apie vieną dalyką, apie kurį niekada anksčiau nekalbėjau. Priežastis kodėl nekalbėjau - gėda. Bet laikui bėgant supratau, kad aš toks ne vienas. Galiausiai priėjau išvados, kad visi kas gali - taip daro.
Būsiu atviras: nežinau kokiai auditoriai skirtas šitas multikas, tačiau Amerikoje jis sulaukė daug teigiamų atsiliepimų.
Žinote pagalvojau, kad paskutiniu metu skaitau per daug angliškų knygų ir reiktų paskaityti keletą lietuviškų vien jau tam, kad nepamirščiau kalbos. Nuėjau į biblioteką pasižiūrėti kokių gerų knygų yra ir vis tiek pasiėmiau anglišką…
Iš populiarėjus Sostų karams Alma Littera puolė leisti visas George R.R. Martin tuo pačiu perleido ir šią, tačiau į savo rankas paėmiau Eridano leidimą. Šią knygą teoriškai sudaro trys istorijos: maro žvaigždė, duona ir žuvis, pakartotinė pagalba. Tačiau realiai paskutines dvi istorijas galima laikyti viena.
Kadangi nežinau kaip pristatyti knygą be spoilerių, dėmesio spoileriai.
Tristopolio dvilogija sudaro knygos: Kaulų daina ir Tamsus kraujas. Čia yra viena iš tų daugelio situacijų, kai Eridanas išleido pirmą knygą, man jinai labai patiko, bet Eridanas antros knygos taip ir neišleido… Taigi, pradėjęs skaityti knygas angliškai bandau atsekti visus ciklus, kurie man patiko ir pratęsti jų skaitymą.
Šiandien norėčiau pakalbėti apie keletą kasdieninių dalykų apie kuriuos mes visai niekada nesusimąstome.
Šiuo atveju sakydamas dizainas aš nekalbu apie svetainės fizinės ar virtualios dizainą. Aš noriu pakalbėti apie sistemų dizainą. Aš pateiksiu tris pavyzdžius blogų sistemų iš kurių dvi buvo sugadintos tikslingai. Kodėl?
Hakata Tonkotsu Ramens – tai mėgėjų beisbolo komandos pavadinimas, kurią sudaro tik samdomi žudikai. Šis serialas ne apie sportą, šis serialas apie žudikus.
Ištikimesni skaitytojai galėjo pastebėti, jog aš esu didelis James Scott Bell knygų fanas. Tai jau trečioji šio autoriaus knyga mano rankose.
Turėčiau pasakyti, kad tai juokingai trumpa, tačiau labai maloniai besiskaitanti knyga. Daugelis patarimų yra panašus į kitos, gerokai storesnės, knygos apie dialogus patarimus.
Japonų serialai apie supergalių turinčius žmones, visuomet atrodo kitaip nei amerikiečių.