Ar bijote sėkmės?

Šis mano pasakojimas apie baimes. Bailūs žmonės neskaitykite toliau.

Vienu metu man pradėjo fantastiškai, norėjau pasakyti FANTASTIŠKAI, sektis. Pasiėmiau diplomą, patekau tarp 100 techniškųjų universitetų studentų ir dar galybė dalykų, kurių nesugebėčiau išvardinti. Ir tuomet pastebėjau keistą dalyką – aš bijau. Kaip manote ko? Net nežinau kaip pasakyti... sėkmės. Per didelės sėkmės. Mano viduje pabudo mažas žalias bjaurus šlykštus padaras ir pradėjo kuždėti: tau per daug gerai sekasi, dabar turi būtinai nepasisekti. Aš aišku bandžiau jį įvairiausiais būdais nuvyti, bet stiprus svolačius buvo. Lengviau atsikvėpiau tik tuomet, kai atsirišus batų raišteliui, aš ant jo užlipau ir išsitiesiau visu ūgiu... Ką gi, nepasisekė, dabar vėl turi sektis.

Dabar pasakykite man kiek šitame dalyke yra logikos? Nėra? Būtent. Po galais, kas man į galvą įkalė, jog po sėkmės turi eiti nesėkmė? Ar jūs manote, jog gyvenimas – tai zebras? Kvailystė. Viena iš problemų, jog mūsų požiūris į gyvenimą susiformuoja vaikystėje, mus labai įtakoja aplinka, ir mes negalime pasirinkti, kurios mintys yra blogos, kurios geros. Jos tiesiog yra. Jos tiesiog kaupiasi pasąmonėje ir kaip, kad atsitiko man - išlenda labai netikusiose situacijose, kai pabandote peržengti paprasto, jums primesto, patogaus gyvenimo ribas. Be abejonės visi gali pamėginti pasikeisti, bet po galais, tai sunku!

Ko gali pasiekti žmogus iš vidaus graužiamas mažo parazito: tau turi nepasisekti, tau turi nepasiekti? Kai tavo tikslas yra nesėkmė, tai gali stengtis kiek nori, arba geriau nesistengti, kam švaistyti jėgas be reikalo? Rezultatas bus tas pats – nesėkmė.

Ar toks parazitas reikalingas? Galbūt tai neparazituos, o sąžinė? Sako gerai dresiruota sąžinė šeimininko negraužia... Ir vis tik aš sakyčiau - parazitas. Jis nori apsaugoti kiekvieną iš mūsų nuo pokyčių, nuo to kad gyvenime nepasiektume per daug. Jis stengiasi, kad gyventume ramiai, patogiai, taip kaip mus mokė, tėvai, taip kaip juos mokė jų tėvai...

Kažkaip iš vaikystės prisimenu vieną posakį: nesupk kojų, nes prisupsi velniuką. Dabar visi užsikelkime koją, ant kojos ir pasupkime. Nagi. Kaip jaučiatės? Jums blogiau? Man lyg ir ne, reikės pažiūrėti vėliau... Kiek tokių posakių, kurių mes neprisimename įtakoja mūsų gyvenimus? Mūsų elgesį su pinigais?

Vienam žmogui kai jis buvo vaikas pasakė, jog užaugęs jis bus rašytojas. Kuo, kuo? Vaikai greičiausiai svajoja apie kokias nors „įdomias“ profesijas – kosmonautas, lakūnas, lenktynininkas. Nežinau, galbūt šiuolaikiniai vaikai svajoja būti hakeriais... Bet tikrai nesvajoja tapti knygų žiurkėmis. Dabar spėkit kuo tas žmogus tapo? Taip, rašytoju... Kaip kartais neatsargus žodis gali įtakoti jūsų ateitį. Ar kada nors susimąstėte kas nulėmė jūsų dabartinę padėtį? Ar jums patinka tai ką turite dabar? O gal norėtumėte ką nors pakeisti? Ar dažnai jūs priartėjate prie savo patogaus gyvenimo ribų? Ar dažnai jums tenka susidurti su žaliu mažu parazitu?

Istorijos | Žaliasis žmogus ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(5)