Ar jūsų kompanijai reikia tinklaraščio?

Senai, senai, dar tinklaraščių mados pradžioje, pas mus atėjo valdžia ir pareiškė: nuo rytdienos mūsų kompanija turės tinklaraštį. Aš, aišku, paprieštaravau sakydamas, kad niekas jo nerašys. Man liepė užsičiaupti kaip labai neigiamam žmogui, kuris kritikuoja vardan kritikavimo.

Valdžia pati pažadėjo rašyti, be to kolektyve buvo keletas optimistiškai nusiteikusių kolegų, kurie irgi sakė, jog rašys.

Kas atsitiko praėjus porai mėnesių? Valdžia niekada nerado laiko tokiems vaikiškiems žaidimams kaip tinklaraščio rašymas, o optimistiški kolegos paliko kompaniją, taigi, nebeliko kam rašyti tinklaraščio.

Aš, aišku, turėčiau dabar šokinėti ir kartoti: sakiau, sakiau!, bet šis pasakojimas ne apie tai. Tai kvietimas įvertinti savo jėgas.

Didelė kompanija visuomet gali pasamdyti rašantį žmogų, pasakyti jam: apie tą galima rašyti, apie aną rašyti negalima, sėsk, rašyk. Ir tai bus didelės kompanijos viešųjų ryšių, bendravimo su klientais strategijos dalis. Beje, jeigu aš būčiau maisto prekių parduotuvė, tai rašyčiau receptų tinklaraštį iš produktų, kuriems akcija tą savaitę.

Maža kompanija negali sau to leisti, jiems vienintelė išeitis rašyti patiems, bet...

Tinklaraštis yra kompanijos kultūra. O kultūra negali būti nuleista iš viršaus. Kultūra yra kuriama nuo pat pirmos kompanijos dienos ir vėliau ją pataisyti labai sunku. Kultūra – tai kaip darbuotojai bendrauja su klientais ir vieni su kitais, nesvarbu valdžia stebi ar ne.

Vienos šeimos susitinka tik vieną kartą per metus – atšvęsti Kalėdas, kitos - kiekvieną vasarą važiuoja slidinėti į kalnus. Kompanijos kaip šeimos, daugelis vadovų nori tikėti, jog jų kompanija - tai antroji šeima, tačiau realybėje daugelis jų yra kaip pirmoji. Ne kiekviena kompanija gali turėti tinklaraštį ir tai normalu.

Taigi, norite turėti tinklaraštį, ką daryti?

1) Pirmiausia pats įmonės vadovas turėtų rašyti ir tik po to pakviesti prisijungti kitus. Yra toks posakis: neversk daryti kitus, ko nedarytum pats, tuo labiau, jog tinklaraščio rašymas nėra tiesioginės pareigos. Normalu tikėtis, jog nevisi darbuotojai norės prisijungti, ne visi sugeba rašyti, todėl neverta kankinti žmonių, verčiau skatinti daryti, tai ką jie sugeba daryti geriausiai.

2) Nustatykite iš anksto kas bus jūsų tinklaraščio skaitytojas, t. y. kam jis skirtas? Jeigu dirbate kokioje nors reklamos agentūroje, tai greičiausiai rašyti būsimiems darbuotojams ir klientams yra vienas ir tas pats, tačiau jeigu dirbate IT srityje... Bloga mintis iš karto rašyti tinklaraštį ir klientams, ir būsimiems darbuotojams. Aišku, visuomet galima pabandyti kurti du tinklaraščius.

Dabar visi sako, jog trūksta IT specialistų ir turėti savo IT tinklaraštį tikrai geras būdas išsiskirti iš kitų kompanijų, kurios siūlo stalo futbolą. Aš nelabai žinau ką parodo stalo futbolas, bet tinklaraštis šiuo atveju galėtų parodyti, jog rimtai žiūrima į darbuotojų kvalifikaciją ir atėjęs žmogus tikrai galės tobulėti. Galiausiai, jei alga būtų mokama už įvarčių skaičių, tai darbuotojas vadintųsi futbolininku, o ne IT specialistu.

3) Nubrėžkite gaires. Rašydami tinklaraštį jūs kuriate įmonės veidą. Tikrai neįmanoma numatyti visų temų apie ką bus tekstai parašyti ateityje, tačiau iš anksto reikia apsibrėžti kokia yra jūsų įmonė. Gal sekretorė Eglė (pramušė mane Kalėdinė dvasia) nori parašyti apie tai, kad jos katė atsivedė kačiukų, tačiau ar tai atitinka įmonės politiką? Taip, įrašas su gausybę nuotraukų, greičiausiai bus labai mielas, bet...

4) Tinklaraštis nėra pranešimai spaudai. Pranešimai spaudai, dažnai atrodo sausi, nužmoginti. Tinklaraščio įrašai turi turėti tą jausmą, jog tai žmogus kalba žmogui. Priklausomai nuo jūsų srities ir tikslinės auditorijos, jie gali būti su humoru arba be, su gausybę iliustracijų arba tik su grafikais ir diagramomis. Tačiau vis tiek tai turi būti vieno žmogaus pasakojimas kitam, koks tas žmogus: profesorius ar vaikas, spręskite patys.

5) Rašykite reguliariai. Kaip dažnai rašyti? Nežinau. Tačiau, jeigu naujas įrašas pasirodo tik kartą per mėnesį, tikrai turėtų kilti klausimas ar verta rašyti tinklaraštį? Įrašai kiekvieną pirmadienį yra žymiai geriau nei vieną savaitę penki, o po to penkias savaites nei vieno. Žmogus, kaip aš, gali turėti nuotaikas: yra nuotaika rašai, nėra nuotaikos nerašai. Tuo tarpu verslas nestoja, net jeigu nuotaika yra bloga, tai kodėl turėtų sustoti tinklaraščio įrašai?

6) Rūpinkitės. Kai yra pasamdytas specialistas labai aišku kas atsakingas už tinklaraščio priežiūrą. Tačiau, kai rašo kompanija, tuomet gaunasi, jog atsakingi visi. O dažniausiai, kai atsakingi visi - neatsakingas niekas. Tik įrašo parašymu niekas nesibaigė ir negalima nusiplauti rankas. Jeigu skaitytojas parašė komentarą – atsakykite jam, jeigu atsitiko koks nors įvykis susijęs su jūsų tekstu - atnaujinkite tekstą, pastebėjote klaidą – pataisykite. Įrašo publikavimas – tai gyvenimo pradžia, o ne pabaiga.

Jeigu visi jūsų srities specialistai vegetarai, o jums labai patinka mėsa, ar dėl to tapsite vegetaru? Mados ateina ir praeina, o laimi kompanijos, kurios sugeba pakilti virš madų. Tinklaraštis nėra kiekvienai kompanijai, todėl nieko blogo, jei neturite, bet jeigu norite... Pirmiausiai sąžiningai įvertinkite ar sugebėsite rašyti pats, tuomet pasitarkite su kolektyvu ar jis palaikys tokią idėją. Vienas žmogus gali ridenti akmenį į kalną, tačiau su komanda ir smagiau, ir lengviau.

Istorijos | Ar rašyti tinklaraštį ir knygą tas pats? ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)