Ar žmogus turi sielą?
Ar žmogus yra tik kaulų ir mėsos rinkinys, ar kažkas daugiau? Kažkas neapčiuopiamo, nematomo plika akimi bei gera fotokamera? Kažkas metafiziško? Ar žmogus turi sielą?
Jūs galite pareikšti, jog tai klausimas į kurį negalima atsakyti. Galbūt taip, galbūt ne. Bet yra ir kitas klausimas: ar žmogus turi teisę pasirinkti, kada pasitraukti iš šio pasaulio? Tikiuosi į šį klausimą jau atsakėte, jeigu ne tai dabar pats laikas padaryti. Nes aš noriu jums užduoti dar vieną klausimą: ar žmogus turi teisę pasirinkti, kada ateiti į šį pasaulį?
Taigi trys klausimai. Nei vieno atsakymo. Jeigu kas dar nespėjote suprasti visi šitie klausimai yra susiję.
Tai kaip gi jūs atsakėte į antrą ir trečią klausimą? Laikas pasitikrinti jūsų atsakymus.
Pradėkime nuo - Taip. Taip, žmogus turi sielą. Gal net gi daugiau, siela turi kūną, kaip žmogus turi automobilį: tam tikrą laiką naudojasi, kol įsigyja geresnį. Ar skamba žiauriai? Užgavo, kurią nors jūsų vietą? Ir vis dėl to ką tas Taip reiškia? Taip, žmogus gali pasirinkti, kada ateiti į šį pasaulį. Taip, žmogus pasirinkti šalį, į kurią ateiti. Taip, žmogus gali pasirinkti savo tėvus. Kodėl? Pažvelkit į šitą reikalą taip: kiekvienas žmogus turi unikalią misiją, kurią turi atlikti savo gyvenime, žmones, kuriuos sutiks ir įtakos. Visą tai yra giliai žmogaus viduje ir nekiekvienas žmogus yra pajėgus sąmoningai atrasti savo gyvenimo misiją, kartais ją įvykdo tiesiog pats to nesuprasdamas. Bet jeigu kiekvienas žmogus turi savo unikalią misiją, tai kodėl, jos tiesiog nepasakyti jam garsiai? Kada paskutinį kartą melavote? Ir kaip jums sekesi? Nuo vaikystės mus visus mokina, jog meluoti yra negerai. Aišku, kas nori su amžiumi gali ištobulinti šį juodąjį talentą, bet daugumai mūsų nesiseka gerai meluoti. Paiimkim kitą priežastį. Kada paskutinį kartą sakėte kalbą viešai? Ar nervinotės? Daugelis žmonių bijo sakyti kalbas viešai, lipti ant scenos prieš minią, nors nedaugeliui tai reikia daryti. Kad suprastumėte geriau tą situaciją galime paimti kaip pavyzdį egzaminus. Nervinotės? Nemiegojote nakti prieš tai? O jeigu tai būtų ne Didelis Egzaminas, o tiesiog eilinis atsiskaitymas, ar nervitumėties tiek pat? Ne. Kaip nežinote įvykio reikšmingumo - lengviau. Reikia dar vienos priežasties? Gerai, o kaip jums tokia: žmogus turi ne vieną misiją. Vieną pagrindinę ir keletą smulkesnių. Pavyzdžiui šio straipsnio parašymas gali įtakoti labai stipriai tolesnę gyvenimo krypti vienam, ar dviem žmonėms. Bet tai tik vienas straipnis iš šimtų esančių šiame puslapyje ir jeigu kiekvienas jų įtakotų bent vieno žmogaus gyvenimą, tai šio puslapio priežiūra jau galėtų būti pagrindinė misija net ne vienam žmogui. Malonus pavyzdys man, bet greičiausiai jus įtikintų kas nors iš jūsų gyvenimo, o ne abstrakčios kalbos. Pavyzdžiui dėstytojas privertęs jus kartoti kursą? Vienas dalykas, ką tikrai gaunate, tai nauja grupė, kitais žodžiais sakant jūs galite būti priverstas susipažinti su tam tikrais asmenimis. Nesiimu spręsti gerai tai ar blogai, bet toks įvykis gali pakeisti jūsų pasaulį.
Jeigu jau prakalbom apie pasaulį... Palauk, palauk, palauk. Tu minėjai, kad siela turi kūną? Taip. Jeigu siela turi šį kūną, tai vadinasi jinai galėjo turėti ir kitą kūną? Taip. Tai kodėl aš nieko neprisimenu?! Nežinau, kaip jums, bet man teko girdėti ne vieną istoriją, kai žmogus atvažiavęs į visai nepažystamą vietą gali tiksliai apibūdinti, kaip jinai atrodo iš kitos pusės, iš vidaus, kokie žmonės čia gyveno prieš... 50 metų... Tokių istorijų pagrindų net gi buvo sukurta visa kruva testų, kurie leidžia nustatyti, kuo mes buvome savo ankstesniuose gyvenimuose... Aišku, galu gale viskas susiveda į tai, kad mes visi buvome faraonais, malonu, bet...
Jeigu gimimas pats maloniausias dalykas, kas nutiko jūsų gyvenime, tai kodėl jūs nieko neprisimenate? Jeigu jūs neprisimenate kaip gimėte, tai kaip tikitės prisiminti, kas buvo prieš tai? O jeigu jūs ankstesneme gyvenime buvote gėlė? Norėtumėte prisiminti koks tai jausmas, kai jus dulkina bitės? Aš - ne.
Grįžkime prie temos. Aš noriu pasakyti dar vieną Taip. Taip, žmogus turi sielą. Taip, žmogus gali pasirinkti kada ateiti į šį pasaulį. Taip, žmogus gali pasirinkti, kada pasitraukti iš šio pasaulio. Kai siela atlieka misiją, dėl kurios atėjo į šį pasaulį, ką jai dar veikti? Kokią misiją gali atlikti miręs kūdikis? Žinau, skamba žiauriai, bet kartais tinkamas pasitraukimo momento pasirinkimas ir yra misijos esmė. Sutikit, jog toks įvykis beabejonės labai stipriai įtakos tėvus. Kita vertus nepilnamečio pasitraukimas gali žymiai stipriau įtakoti jo draugus, klasiokus, nei gimdytojus. Kokia visa to prasmė? Kai eisite prie vandens telkinio įmeskite akmenuką ir stebėkite kas atsitiks. Aplink tą vietą, kur akmenukas paniro pasklis ratilai. Tolyn nuo centro jie vis mažės, kol visiškai išnyks. Čia tas pats. Kiekvienas įvykis sukelia aplink save ratilų bangą, jų aidas, gali atsiliepti po metų, dviejų, penkių, savaime suprantama, kas metai jis silpsta, bet vis tiek daro įtaką. Paskutinis dalykas, kurį turbūt turėčiau pasakyti, tai jog daugelis įvykių yra maži akmenukai, todėl jų bangos toli nesklinda, tačiau kiekvienas iš mūsų gyvenime sutiks bent vieną stambų. Tokiu atveju prisiminkit, jog kažkas įvykdė savo misiją sėkmingai.
Norėtumėte pakalbėti apie Ne? Ne, žmogus neturi sielos. Broliai Zombiai. Brrr... Baisoka apie tai galvoti ar ne?