Ar žmogus turi teisę pasirinkti, kada pasitraukti iš šio pasaulio?
Kur šią mintį perskaičiau ir kieno ji dabar neatsimenu: „Žmonės kupini baimių. Bet mirties baimė toli gražu nėra pati didžiausia“ (kažkaip panašiai) - atsakymas į klausimą, kodėl žmonės traukiasi iš gyvenimo.
O atsakant į įrašo pavadinimo klausimą, hm, sunku, nuomonė nestipri, rytoj gali pasikeisti, bet šiai dienai aš visgi manau, kad turi ir tokią teisę.
Del galimybes vienaip ar kitaip save relizuoti, siekiant vienokiu ar kitokiu tikslu. Tie rytai, kai neturiu ko siekt, buna pilni beprasmybes ir tustumos, bet as zinau, kad tai praeis, as rasiu dar viena savirelizacijos buda... Kai nebebus alkio ko nors siekti, manau galesiu ramiai atsisedes ziureti i tai ka pavyko nuveikti, dziaugtis ir laukti tos dienos, kai busiu pasauktas iskeliauti anapilin.