Būk savimi. Kuo, kuo?

Būk savimi. Turbūt labiausiai žudantis patarimas. O čia kaip būti savimi? Paklausiu kitaip: o kaip aš galiu nebūti savimi - juk aš esu aš? Ar ne?

Jeigu esate matę nors vieną visai šeimai skirtą filmą (nu tą, kurio vaikai paprastai jau nežiūri, o tėvai dar nežiūri), tuose filmuose dažnos tokios situacijos: pagrindinis veikėjas žiauriai stresuoja prieš kokį nors superkonkursą, tuomet gauna super patarimą "būk savimi", braukia ant scenos ir laimi. Jeigu tai būtų Haris Poteris, mes visi puikiai suprastume iš kur ta magija atsiranda, bet apie Hari Poteri yra sukurti tik 8 filmai ir tie patys kaip ir nevaikams (N-7). Čia biški offtopic, tačiau ar remiantis vaikų apsaugos istatymu neturėtų būti Haris Poteris uždraustas Lietuvoje?

Bet grįžkim prie pagrindinės temos. Ko po galais visai šeimai skirti filmai moko visus? Būti savimi? Hell yea...

Gal pabandykim atsakyti į lengvesnį klausimą: ką reiškia nebūti savimi?

Jeigu jau užsiminėm apie filmus, tai pratęskim. Sako, jog aktorius norintis gerai atlikti savo vaidmenį, turi į jį įsijausti, tapti herojumi, kurį vaidina. Ar po penkiasdešimt metų vaidybos karjeros žmoguje lieka nors dalelė jo paties, ar tik viso gyvenimo vaidmenys?

Ar kam nors teko girdėti apie lėktuvų dispečiarių darbą? Tai toks darbas žmonėms-robotams, žmonėms be emocijų. Turi pasakyti lėktuvui kur leisti, be emocijų arba jį išbraukti iš sąrašo, jeigu kuras netyčia baigėsi. Ar jie grįžę namo irgi tokie lediniai?

Gerai, vienas supaprastintas pavyzdukas. Įsivaizduokite, jog pasitarime svarstomas koks nors projektas ir kaimynas jums iš dešinės pasiūlo belenkokią idėją. Jūs žinote, jog belenkokios idėjos įgyvendinimas bus nuostolingas firmai. Ką jūs darote: tylite, nes jie visi kvailiai jūsų neklausys ar išsakote savo argumentuotą nuomonę? Ar jūsų apsisprendimą išsakyti savo nuomonę pakeis, jeigu kolega iš dešinės bus ne šeip eilinis kolega, bet jūsų viršininkas?

Apie ką šis pavyzdys? Apie prisitaikėlius. Ne, aš nesakau, jog būkit visi ne konformistai, valio. Tie kas nemoka prisitaikyti neišlieka, tačiau yra riba, tarp prisitaikymo ir savęs praradimo. Neveltui sakoma, geras visiems nebūsi. Jeigu tik stengiesi visiems įtikti, tai į save pasiemi biški to, biški ano, biški trečio, bet nelieka tavęs pačio. Yra riba, kiek galima nusileisti ir neprarasti savęs. O kas atsitinka kai ta riba peržengiama? Gali būti, jog išnyksta nereikalinga žmogaus dalis, žmogus tampa nelaimingas. Atsiranda naujas draugas - stikliukas. Gali būti ir kitas variantas - Dr Jekyll&Mr Hyde, dvi kovojančios asmenybės pusės, linksmoji dalis, jog niekada negali žinoti sukuria asmenybės puse teks bendrauti.

Nuasmenėjimas. Buvimas vienu išminios, varžteliu, tokiu kaip visi. Buvimas tuo kuo reikia būti. Buvimas ne savimi.

Ar būti savi reiškia daryti tai kas tau patinka?

Jeigu taip, tai tuomet prisipažinkit, kas Hanibalui Lekteriui patarėte būti savimi?

Aišku, kad ne. Būti savimi, tai nėra tik daryti tai ką tu nori, nes tu to nori. Būti savimi, visu pirma, suprasti save. Įsiklausyti į savo vidų. Būti savimi reiškia pažinti save, savo emocijas, savo poelgius. Būti savimi - tai suprasti, kodėl tu tai nori daryti ir keisti, atsisakyti savo blogų įpročių.

Būk savimi. Beveik neįmanomas patarimas, pasaulyje kuris bėga begėdišku tempu.

Gal geriau sakyti - būkit autentiški?

Istorijos | Ką reiškia pažinti žmogų? ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(9)