Būkit neigiami

Jeigu patyrinėtumėte šį puslapį tai jame rastumėte daug apie pozityvų mąstymą, daugelio sėkmės mokytojų knygos yra įvertintos penkiais ar daugiau reitingo taškų. Tačiau šiandien aš padarysiu radikalų pareiškimą ir paskatinsiu jus būti neigiamais.

Mane ilgą laiką kaltino esant labai negatyviu ir aš nusprendžiau būti pozytivesnis. Tą padariau pasinaudodamas dviem lietuviškomis patarlėmis: duok durniui kelią ir žodis – sidabras, tylėjimas – auksas. Jeigu nesupratote, tai tiesiog nustojau žmonėms dalinti kritiką, kai jie jos neprašo. Jeigu jie durniai, net ir su mano pastabomis darys savo klaidas, tai kodėl aš turėčiau švaistyti savo brangų laiką?

Patirtis rodo, jog yra teisingas pasirinkimas, kai tau podzindziliamu, ką daro didžioji dalis žmonių. Jeigu netikite, rekomenduoju pabandyti.

Kad iliustruočiau, koks aš neigiamas žmogus, aš papasakosiu pavyzdį, kurį jau kartą minėjau, nes, manau, jog tas pavyzdys nieko neįžeidžia.

Kai buvo tinklaraščių pakilimo banga, viršininkas atėjo ir visiems darbuotojams džiaugsmingai paskelbė, jog nuo šiol įmonė turės savo tinklaraštį. Mano instinktyvi reakcija buvo: o kiek mokėsite už rašymą? Viršininkas paaiškino, jog tinklaraštis yra bendras visų įmonės darbuotojų (įterpti gražius, motyvuojančius žodžius) produktas. Aš, aišku, iš karto pasakiau, kad niekas jo nerašys. Viršininkas liepė man užsičiaupti, nes aš būdamas negatyvus žlugdau komandinę dvasią.

Po pusmečio žmonės, kurie buvo užsimotyvavę rašyti nemokamai paliko kompaniją ir tinklaraštis žlugo.

Tiek viršininkas, tiek visi žmonės, kuriuos aš kritikavau (ir vėliau pasirodė, jog aš teisus), man sakė nustoti būti tokiu negatyviu, tačiau šis tekstas vadinasi būkit neigiami. Todėl labai svarbu apsibrėžti dvi skirtingas reikšmes. Šiuo atveju aš pasirinkau du žodžius: negatyvus ir neigiamas. Galbūt literatūros profesorius būtų pasirinkęs, kokius nors kitus žodžius pavyzdžiui kritiškas.

Mano senelė pasigarsina televizorių, kai per žinias pradeda rodyti kriminalus ir taip pat bando įtikinti mane žiūrėti. Net jei jūsų pensiją padidintų iki milijono eurų, nėra pasaulyje nei vienos priežasties, kodėl turėtumėte žiūrėti, skaityti kriminalus. Tai yra absoliutus negatyvas.

Jeigu atsitiks kas nors blogo jūsų giminei, tą sužinosite iš telefono, bet ne iš televizoriaus.

Nėra jokios priežasties klausyti apie bet kurio jūsų giminės, draugo, kaimyno nelaimes (Pastaba: nepainioti to su užuojauta ir empatija). Tai yra negatyvas. Nėra jokios priežasties klausyti pensininkų verkimo, kokios pensijos mažos, kokie vaistai brangūs, kaip trūksta pinigų ir kad sovietmečiu buvo geriau. Tai yra negatyvas.

Negatyvo reikia vengti visais įmanomais būdais. Sako, jog reikia keturių pozityvių žmonių, kad atsvertų vieną negatyvų. Tai nėra mokslininkų pagrįstas faktas, bet pakankamai gera taisyklė, kad būtų verta jos laikytis.

Tačiau aš nesu negatyvus, aš esu neigiamas. Netreniruotai akiai, galbūt sunku įžvelgti skirtumą, todėl panagrinėkim mano anksčiau minėtą pavyzdį.

Visų pirmą aš buvau teisus, tačiau žmogus teisus ar ne galima sužinoti tik po laiko. O mums reikia duotuoju momentu suprasti ar žmogus yra negatyvus ir jo vengti kaip raupsuotojų ar jis yra neigiamas ir todėl turėtų būti geriausias mūsų draugas.

Aišku, mano teisumas nekilo iš to, kad aš pažiūrėjau į krištolinį rutulį ar nuėjau pas čigonę paprašyti, jog man kortas išmestų. Teisumas yra grindžiamas mažomis užuominomis, grūdais, kuriuos gali surasti bet kas sugebantis pažvelgti kritiškai. Idėjos autoriai dažniausiai būna per daug įsimylėję savo idėją, kad galėtų pažvelgti į ją kritiškai. Ir aš tą patį galiu pasakyti apie savo idėjas.

Aišku, reikia suprasti, jog savo nuomonės stūmimas ant kitų žmonių nėra kritiško mąstymo pavyzdys.

Tai kokie gi buvo tie nesėkmės grūdai?

Iš dešimties įmonės darbuotojų tik trys kada nors buvo rašę tinklaraščius ir aš, žmogus su didžiausia patirtimi, aiškiai parodžiau, jog neturiu jokio suinteresuotumo rašyti (tuo metu man būtų trečias vienu metu) tinklaraštį.

Žvelgiant plačiau, patirtis yra geras sėkmės rodiklis. Aišku, patirties nebuvimas nereiškia garantuotos nesėkmės, daugybę dalykų galima išmokti. Tačiau rašymas nėra kiekvienam žmogui. Galima įremti pistoletą žmogui į galvą ir versti jį rašyti, tačiau jis niekuomet nepasieks tokio lygio, kad kiti norėtų jį skaityti. Todėl verčiau nešvaistyti laiko.

Pats direktorius neturėjo nei noro, nei laiko (motyvacijos ?) rašyti tinklaraštį. Dalykai, kurie nuleidžiami iš viršaus labai retai prigyja. Apskritai įvesti naują dalyką į įmonės kultūrą, kurio nebuvo anksčiau, yra sunkus dalykas ir įmonės direktorius tą dalyką savo pavyzdžiu turėtų daryti ilgą laiką, tarkim, porą mėnesių, kol kiti perims savo noru, nieko neverčiami.

Jeigu nepavyksta surasti jokios kitos spragos užduokite vieną kritinį klausimą: kodėl tu tą darai? Tinklaraštis neturėjo jokios vizijos ar tikslo. Tinklaraštis gali būti kuriamas siekiant privilioti daugiau klientų arba kvalifikuotų darbuotojų. Pirmuoju atveju reiktų parodyti kiek daug naudos klientai gautų iš bendradarbiavimo. Antruoju atveju reiktų parodyti, kokie kvalifikuoti specialistai dirba įmonėje. Viliojant programuotojus tas parodoma taškant daug kodo, kuris klientams visiška paukščių kalba. Negalima visko sumesti į vieną krūvą ir sakyti: ehhh... Cezario salotos.

Galima paimti pavyzdį iš kitos srities, kurį aš nesenai girdėjau. Kas nors nori tapti pikup (a.k.a. panų kabinimo) treneriu. Jei pažiūri į tokio žmogaus gyvenimą po padidinamuoju stiklu, supranti, kad jis ne tik nesugeba mokyti kitų žmonių, bet ir bijo prieiti prie merginos arčiau nei šimto metrų atstumu. Turbūt nereikia sakyti, kodėl toks žmogus nori būti pikup treneriu?

Grįžkim prie nesėkmės grūdų. Motyvacija yra kaip helis. Jei nežinote kas yra helis, tai tas daiktas, kurį pumpuoja į balionus. Jeigu įkvėptumėte truputi helio, tai jūsų balsas šiek tiek paplonėtų ir skambėtų juokingai kaip ančiuko Donaldo. Tačiau čia yra dvi problemos. Pirma - efektas yra laikinas, antra – per didelis kiekis nužudo.

Galima motyvuoti žmones kiek nori, jeigu jie neturi įpročio ko nors daryti, motyvacija greitai išsisklaidys, o antram užkūrimui reikės du kartus daugiau energijos.

Čia aš parašiau gana ilgą analizę, tačiau žmonės tokius dalykus nusprendžia per akimirksnį ir priežastis, kodėl jie sugeba, tai padaryti ir būti teisūs vadinasi – patirtis.

Visai atsitiktinai nesenai išgirdau, kaip vienas fortune50 konsultantas pasakė, jog visi sėkmingi žmonės yra neigiami. CHA! Taip ir žinojau, kad esu teisus!

Pozytivus mąstymas yra žalingas.

Žiema, pavasarį, kartais per žinias tenka išgirsti, kad jaunuolių grupė važiavo pašėlti ant užšalusio ežero ir įlūžo. Geriausias pozityvaus mąstymo pavyzdys: ledas bus pakankamai storas. Panašiai atsitinka ir su žvejais. Jeigu jie būtų kritiškai mąstantys, tuomet prieš darydami kvailystę būtų pasimatavę ledo storį ir supratę, jog ledas per plonas.

Mums nereikia importinio šlamšto apie pozityvumą. Jeigu atsigręžtume į savo kultūrą, savo šaknis, suprastume, jog ten yra labai daug išminties. Kad ir pasaka apie žiogą ir skruzdėlę. Žiogas buvo pozityvus ir visą linksminosi. Atėjus žiemai neturėjo kur dėtis. Nei žiogas, nei jūs savo mintimis negalite nustumti žiemos.

Aš sakau: būkit neigiami, bet ką tai reiškia?

Tai reiškia, jog atėjus naujai idėjai pirmas klausimas turi būti ne: ar aš tapsiu milijonieriumi, jei sėkmingai įgyvendinsiu? O: kas blogiausia gali atsitikti, nepavykus įgyvendinti tą idėją? Ar galiu ką nors padaryti, jog sumažinčiau blogų dalykų rizikas?

Antras klausimas turėtų būti: jeigu aš imsiu daryti šitą idėją, iš ko aš atimsiu laiką? Galbūt tas kitas dalykas yra svarbesnis?

Galiausiai išnagrinėjus ir įvertinus visus neigiamus dalykus, reikia tikėtis geriausio. Toks ir yra neigiamas žmogus. Tai yra labai svarbu, todėl pakartosiu dar kartą. Bet kurią idėją vertinate neigiamai, sumažinate visas rizikas, kurias galite įtakoti ir tikitės geriausio.

Būkit neigiami.

Brukštelk žinutę