Darbai, kurie man patinka

Kai esi vyresnis ir turi gyvenimo patirties, labai lengva ir norisi dalinti patarimus jaunimui. Vienintelė nedidelė smulkmena – jaunimas dažniausiai nenori klausyti senų diedų. Šis tekstas skirtas žmogui, kuris jo niekada neskaitys: man, prieš dešimt metų.

Žurnalistas. Tūzas ir Afrikoje tūzas, tačiau žurnalistas, nelygūs žurnalistui. Aš niekada nedirbau „tikru“ žurnalistu, kuris važiuoja į nusikaltimo vietą, skaičiuoja kraujo dėmes ir tuomet jas aprašo. Tačiau aš dirbau laisvai samdomu žurnalistu ir tas darbas man labai patiko. Kodėl?

Todėl, kad tau reikia žinoti tik vieną dalyką – kaip naudotis MS Word (tiesa pasakius aš naudoju LibreOffice Writer ir dievinu jį). Man patinka rašyti, ką buvo galima lengvai suprasti, jeigu šitoje svetainėje lankotės ne pirmą kartą. Tačiau laisvai samdomo žurnalisto darbas man labiausiai patiko dėl to, kad nieko nereikia žinoti iš anksto.

Redaktorius pasiūlydavo penkias temas iš kurių aš išsirinkdavau vieną ir parašydavau. Aš aišku galėdavau pasiūlyti ir savo temas, bet aš dažniausiai neturėdavau laiko, noro, fantazijos sugalvoti savo temas, kurios būtų įdomios daugiau nei vienam žmogui (t. y. man).

Kai išsirinkdavau temą, tuomet darydavau tyrimą. Bandydavau susirasti kiek galima daugiau šaltinių susijusių su tema apie kurią reikia parašyti. Skaitydavau. Norėdavau suprasti temą iš visų pusių ir svarbiausia ją pateikti įdomiai. Ne visas temas įmanoma pateikti įdomiai. Aš ne visuomet būdavau patenkintas galutiniu rezultatu. Tačiau kol redaktorius džiaugiasi, vadinasi darbas atliktas gerai.

O žinote, kokia linksmiausia dalis? Darai, tai kas tau patinka ir tau už tai dar moka. Aišku, tai buvo labiau hobis ir iš vieno, dviejų straipsnių per mėnesį neišgyvensi. Bet aš rašau bet kokiu atveju. Jau daugiau nei dešimt metų.

IT Architektas. Jeigu atvirai, nežinau kaip tiksliai šitos pareigos vadinasi. Kas man patinka, tai programinės įrangos projektavimas. Kodėl? Skaitėte tas pastraipas aukščiau?

Todėl, kad tau reikia žinoti tik vieną dalyką – kaip naudotis projektavimo įrankiu. Mano atveju tai yra Axure, bet yra daugybė kitų. Ir nieko daugiau. Toliau viskas labai panašu į žurnalisto darbą. Turi suprasti dalykinę (kliento) sritį, kuriai projektuosi programinę įrangą. Gali daryti tyrimus, analizes, tikri egzistuojančius sprendimus ir galvoti kaip juos patobulinti. Tai yra tai kas mane veža.

Kai kurie iš jūsų skaito ir galbūt gūžčioja pečiais. O kaip UML? O kaip Use case? Prisipažinsiu atvirai, tai buvo mano vienas iš nemėgstamiausių dalykų universitete. Dėstytojas visuomet teisus, o tu visuomet padarai neteisingai, ne taip kaip reikia. Ir žinote ką? Taip, dėstytojas visuomet teisus, bet tik nedaugelis dėstytojų daro verslą. Ta prasme, daugelis programuotojų, projektų vadovų nežino kaip teisingai turi būti pavaizduotos tos diagramos. Jeigu nedarysite grubių klaidų, smulkių niekas nepastebės, o jei ir pastebės – atleis.

Niekada nebuvau žaidimo dizaineriu, todėl galiu klysti, tačiau man rodos, jog žaidimo dizaineriui, panašiai kaip ir architektui reikia tik mokėti vieną įrankį bei turėti pomėgį tirti, analizuoti, aiškintis.

Kokios profesijos dar turi tuos pačius reikalavimus?

Istorijos | Taikos amžius ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(4)