Gamejam 2015 apibendrinimas
Šiais metais įvykęs Gamejam yra didžiausias iki šiol Lietuvos istorijoje ir (turbūt) Baltijos šalyse. Pirmą kartą Gamejam vyko net trijuose miestuose iš karto. Vilniuje susirinko net 293 dalyviai, Kaune - 110, pirmą kartą renginyje Klaipėdoje - 127 dalyvių. Ilgo savaitgalio metu Vilniuje buvo sukurtas 41 žaidimas, Kaune – 15, Klaipėdoje - 9.
Jeigu jūs nedalyvavote, arba dalyvavote, tačiau buvote per daug stipriai įsigilinęs į savo žaidimo kūrimą, leiskite man papasakoti kaip viskas vyko.
Renginio eiga
Renginys prasidėjo penktadienį 18 valandą registracija. Įdomu tai, kad užsiregistruoti į renginį buvo galima iki vienuoliktos valandos penktadienio ryto, o net jei kažkaip sugebėjote pražiopsoti, vis tiek galėjote ateiti į renginį ir užsiregistruoti.
Išklausius atidarymo/sveikinimo žodžius iš LŽKA, MRU ir Global Gamejam atstovų pagaliau buvo paskelbta šių metų tema: What do we do now? Klausimas tiems kas nedalyvavote: kokius žaidimus kurtumėte jūs išgirdę tokią temą?
Po temos paskelbimo prasideda smegenų šturmo sesija, kur žmonės grupėse stengiasi sugalvoti žaidimo idėjas atitinkančias temą. Grupės sudaromos labai paprastai: žmonės su kuriais atsisėdai prie vieno stalo ir tampa tavo grupės dalimi. Grupės dydis - maždaug apie dešimt žmonių.
Čia man kyla klausimas, kaip daryti geriau: sugalvoti daugiau kvailų idėjų ar tobulinti vieną? Jeigu turite savo nuomonę šituo klausimu, parašykite komentarą.
Apskritai smegenų šturmo idėja yra labai šauni, gali susipažinti su žmonėmis, sužinoti jų mąstymą bei išsiaiškinti jų talentus. Siūlant savo idėjas galima sužinoti kam iš grupės jos patinka ir susirasti komandos narių savaitgaliui.
Organizatoriai pasakė, jog galima pristatyti nedaugiau nei aštuonias idėjas nuo grupės. Mūsų grupė sugalvojo dvylika, po to keturias išbraukė. Bendrai paėmus gal tik vienos ar dviejų grupių atstovai sugalvojo mažiau nei aštuonias idėjas.
Po smegenų šturmo sekė idėjų pristatymo fazė, kuri yra visiškas šlamštas. Leiskit paaiškinti kodėl.
Aštuonios idėjos nuo grupės yra gerokai per daug. Mano pasiūlymas būtų – keturios. Kodėl? Net jeigu smegenų šturmui būtų skirta dvi valandos laiko, neįmanoma sugalvoti aštuonių gerų žaidimo idėjų. Net jeigu grupę sudaro dvidešimt žmonių, mažai tikėtina, jog bus imtasi įgyvendinti visas aštuonias idėjas. Ir galiausiai – mažiau idėjų – trumpesni pristatymai. Ilgi pristatymai vargina ir užknisa. Aš esu tikras, kad pirmų trijų pristatinėtojų atidžiai klausėsi maždaug 90% žmonių. Tačiau su kiekvienu sekančiu aktyviai besiklausančių skaičius krito. Paskutinio žmogaus turbūt klausė 50% ar dar mažiau...
Tarkim žmogus užlipo ant scenos perskaitė aštuonias idėjas. Tu klausai ir vertini jas: šita lėva, šita nieko, šita jėga. Tačiau tokį patį sąrašą dar skaitys maždaug dešimt žmonių. Ir išgirdęs pirmą neblogą idėją tu negalvoji: va šita tikrai noriu įgyvendinti ir daugiau neklausysiu. Greičiausiai galvoji ką nors panašaus: šita nebloga, bet reikia paklausyti kitas, gal bus geresnė. Ir kai perskaito visas, tu sėdi sau prie suskilusios geldos bandydamas prisiminti kokia idėja tau patiko, o dar prisiminti koks žmogus ją minėjo...
Galiausiai idėjos, kurios yra pristatomos visai nereiškia, jog bus daromos. Lapai su pristatomomis idėjomis suklijuojami vienoje vietoje, tačiau ką su jais daryti?
Po idėjų pristatymo prasideda jaminimo dalis, kas reiškia, jog didžioji dalis žmonių traukia namo, o keletas tikrai pasišventusių žmonių pradeda savo pirmą nemigos naktį.
Žmonės, kurie pasiliko per naktį, šeštadienio ryte, jau turi gerai apgalvoję idėją ir galbūt parašę kažkiek kodo. Žmonės, kurie išėjo namo dažniausiai neturi nieko, net komandos. Tačiau atėjus kitą dieną sunku susirasti komandą prie kurios galėtum prisijungti, nes visiškai neaišku kas ir ką daro. Prie vieno stalo žmonės gali daryti du ar net tris žaidimus ir tu nežinai kelis žmones turėtum pakalbinti, kad surastų kažką kas daro tai kas pristatymo metu tau nuskambėjo kaip nebloga idėja.
Pavyzdžiui aš ieškojau žmonių kuriančių stalo žaidimus ir radau tris (ačiū organizatoriams už pagalbą), tačiau likus iki žaidimų pristatymo penkioms minutėms sužinojau, kad buvo ir ketvirta komanda. Aš tas komandas kuriančias žaidimus suradau tik todėl, kad įkyrėjau visiems (ir organizatoriams), tačiau kiti žmonės, kurie nėra tokie kaip aš, nesugebėjo surasti ir nusivylę išėjo namo.
Pasiūlymas. Stalus su numeruoti ir komanda, kai suformuoja kokią idėją jie bandys įgyvendinti, užrašo tos idėjos pavadinimą bei stalo (auditorijos) numerį ant lentos. Tuomet kiekvienas norintis prisijungti prie vieno ar kito žaidimo įgyvendinimo lengvai galės rasti reikiamą komandą. Tai pakankamai elementarus ir lengvai įgyvendinimas sprendimas. Jeigu yra noro ir fantazijos visuomet galima padaryti geriau.
Šeštadienį, be to kad visi pilną dieną dirbo, taip pat buvo ir vienos dirbtuvės, kuriose supažindino kaip kurti žaidimus su Unity.
Sekmadienį žaidimų pristatymai turėjo prasidėti ketvirtą valandą, tačiau, kadangi, komandoms vis reikėjo dar penkių minučių užbaigti žaidimą, pristatymai vėlavo. Reiktų pasakyti, jog nevisi dalyviai, kurie kūrė žaidimus, juos pristatinėjo. Kai kurie žmonės atėjo pakvėpuoti bendru oru, kuris, matyt, padeda geriau programuoti, tačiau galiausiai savo sukurto darbo taip ir nepristatė.
Pasiekimai
Pasiekimai yra neatsiejama daugelio žaidimų dalis ir perkelti juos į realybę yra labai šauni idėja.
Pasiekimai gaunami užsiregistravus skirstomi į dvi dalis. Profesijos pasiekimai: 3d Artist, 2d Artist, Coder, Monster, Creative. Ir patirties: Noob, Veteran.
Pirmą dieną taip pat galima gauti Orator, kuris įteikiamas už smegenų šturmo sugalvotų idėjų perskaitymą.
Trečią dieną galima gauti tris pasiekimus. Unity Lover – už tai, kad žaidimas buvo kuriamas su Unity (Čia rėmėjo ar technologinis pasiekimas?). Pitcher – už sukurto žaidimo pristatymą, tam kuris pristatinėja. Jobs done! - už sukurto žaidimo pristatymą visai komandai.
Sleeper – jeigu organizatoriai pamato tave miegantį kur nors kamputyje. Nesu tikras kaip dažnai organizatoriai ėjo ieškoti miegančių žmonių.
Oganizer – specialus pasiekimas, kurio neįmanoma gauti.
Net penki žmonės sugebėjo surinkti po aštuonis pasiekimus ir už tai gauti Gamejam 2015 marškinėlius. Kaip jie tai padarė skaičiuokite patys.
Kaip matote pasiekimai nėra gerai išbalansuoti. Didžiausia dalis įteikiama vien už tai, kad užsiregistruoji ir, jei užsiregistruoji pažymėdamas visas kategorijas (ko tikiuosi niekas nepadarė), gauni penkis pasiekimus. Aš asmeniškai gavau du.
Antrą dieną įmanoma gauti nebent Sleeper pasiekimą ir daugiau jokių pasiekimų nėra. Nors galėtų būti pavyzdžiui už dalyvavimą dirbtuvėse. Iš principo ką nors sugalvoti antrai dienai yra sunku, kadangi, tai yra juodo kodinimo diena, be didesnių pertraukų.
Stalo žaidimų kūrėjai negauna jokių papildomų pasiekimų.
Būtų galima pridėti komandinius pasiekimus. Jeigu kuri žaidimą vienas gauni forever alone, jeigu tavo komandą sudaro daugiau nei penki žmonės gauni teamwork arba big team.
Jeigu žmogus dirba prie dviejų ar daugiau (kas būdinga dizaineriams) žaidimų galėtų gauti workoholic.
Galiausiai, galėtų būti pasiekimas už tai, kad tavo žaidimą išrinko tarp trijų geriausiu. Dabar yra prizas, bet nėra pasiekimo. Jeigu jau yra pasiekimai, tai iki pat galo!
Žmonės
Turbūt pats įdomiausias klausimas: kokie žmonės lankosi Gamejam? Turbūt tik programuotojai? Ne. Vilniuje atėjo 136 (46%) programuotojai, Kaune – 56 (51%), Klaipėdoje - 52 (41%). Kas kiti? Dailininkai, garsistai, stalo žaidimų kūrėjai ar tiesiog picų valgytojai.
Ar aš nesu per jaunas ateitį į Gamejam? Jeigu gali perskaityti šitą tekstą, tai tikrai nesi per jaunas. Jauniausio dalyvio amžius 12 metų Kaune ir Klaipėdoje, 13 metų Vilniuje.
Ar aš nesu per senas ateiti į Gamejam? Jeigu gali ateiti ir nepamiršti kur eini, tikrai nesi per senas. Vyriausio dalyvio amžius 47 metai Kaune, 42 metai Klaipėdoje, 38 metai Vilniuje. Tačiau reikia pripažinti, jog didžioji auditorijos dalis yra studentai (moksleiviai). Amžiaus vidurkis Vilniuje – 23.6 metai, Kaune – 21.6 metai, Klaipėdoje – 20.3 metai.
Turbūt 90% kurtų žaidimų naudojo Unity. Vilniuje du žaidimai buvo kuriami Oculus Rift. Mažiausiai du žaidimai Vilniuje buvo kuriami Javascript (Phaser). Ar kas nors naudojo GameMaker?
Maistas
Organizatoriai pasirūpino, kad penktadienį pusę dešimtos būtų pristatytos picos. Atsižvelgiant į renginio pradžios laiką visai tikėtina, jog didžioji dalis dalyvių buvo be vakarienės. Šeštadienį pusryčiams parūpino bandelių, o pietums galima buvo pasirinkti net iš trijų patiekalų!
Deja, pasirūpinti sekmadieniu pritrūko rėmėjų. Idėja: penktadienio vakarienę perkelti sekmadienio pietums. Dalis žmonių atėjusių penktadienį vėliau Gamejam nepasirodo, taigi, neverta maitinti latrų, kurie neužsidirbo sau maisto.
Kai kurie žmonės savo ruoštu atsinešė elektrinius virdulius ir užpilamas sriubas. Tai efektyvu, jeigu nori visą laiką kodinti ir niekur nepasitraukti, bet mano nuomone biški per daug ekstremalu. Geriau nueiti į artimiausią parduotuvę ar kavinę ir vaikštant pravėdinti galvą (Nors turiu prisipažinti, jog nežinau kur tokios įstaigos randasi).
Žaidimai
Communist Bong Collection – Šis žaidimas yra išrinktas geriausiu Gamejam 2015 žaidimu Vilniuje.
Idėja net gi labai absurdiška: veiksmas vyksta Sovietų sąjungoje ir jūs turite paslėpti visus bongus iki to momento kol į jūsų butą pasibels inspektorius. Jeigu pabandytumėte žaisti pamatytumėte, jog kamera dreba, spintelių duris neužsidaro, pačios spintelės dažnai nukrenta... Žodžiu, tai nėra žaidimas, kurį smagu žaisti. Tai kodėl jis laimėjo? Todėl kad smagu žiūrėti kaip jį žaidžia kiti. Pastatykit tą pačią komandą pristatyti žaidimą prieš bet kokią didelę auditoriją ir visi mirs iš juoko.
Tyler The Pig – Antrą vietą užėmęs žaidimas. Labai gražiai nupieštas žaidimas, kurio tikslas nueiti kiek galima toliau, tačiau tai padaryti nėra taip jau paprasta. Kiekviena koridoriaus plytelė kažką reiškia: gali būti vanduo ar ugnis, ar dar kas nors kas žudo vargšą paršiuką, todėl negalima per ilgai stovėti ant plytelės ir būtina judėti tolyn. Nežinau kodėl, bet manęs asmeniškai šitas žaidimas nesužavėjo.
Flashback – Antrą vietą užėmęs žaidimas, kuris man patiko. Tai loginis sudėtingas galvosūkis, kurį apibūdinti labai sunku, bet aš pabandysiu. Šitame žaidime tavo praeities veiksmai tiesioginiai įtakoja tavo ateitį. Pvz. viename kambaryje užlipi ant raudono kvadrato, tuomet sužinai, kad kitame kambaryje jie įjungia lazerius, kurie tave nužudo. Arba užlipus ant žalio – išjungia. Kitaip sakant, tau neužtenka tiesiog pereiti dabartinį kambarį, tačiau dar turi nepridaryti nesąmonių, nes tai gali trukdyti tau pereiti sekantį kambarį. Jei žaidimas būtų užbaigtas iki galo aš tikrai norėčiau jį žaisti.
Action Movie Hero – Dar vienas man patikęs žaidimas, o gal reiktų sakyti idėja, nes žaidimas yra neužbaigtas. Žaidimas susideda iš dviejų dalių. Pirma turi prasišaudyti priešininkus. Antra turi nubėgti iki saugaus taško. Įdomiausias momentas yra tai, kad kai tu žaidi antrą veiksmą, kompiuteris kartoja tavo pirmą veiksmą t. y. tu pats ir prasišaudai kelią ir bėgi. Tikiuosi supratote ką norėjau pasakyti? Jeigu žaidimas turėtų kokią 60 lygių aš jį tikrai žaisčiau.
JUNGLE GODS – tai yra komandinis žaidimas per tinklą, kuriame du čiabuvių kaimai kovoja dėl dievų palankumo nešdami aukas stabams, atiminėdami aukas iš konkurentų arba tiesiog primušdami konkurentus. Šitą žaidimą norėjau paminėti, nes stebėtina kiek daug žmonės gali suprogramuoti per vieną Gamejam savaitgalį.
Sleep With Fishes – šį žaidimą galima pavadinti pilnai užbaigtu. Jis turi fantastiškai gražią grafiką. Žaidimo tikslas yra iškilti iš jūros dugno kol nesibaigs oras. Žuvys duoda papildomo oro, o medūzos nuelektrina. Žaidimas valdomas dviem mygtukais. Sąžiningai sakant, tai nėra labai kabinantis žaidimas, jūs greičiausiai pažaisite porą kartų ir pamiršite.
Don't Drop The Soap – šį žaidimą irgi galima vadinti pilnai užbaigtu. Žaidimo tikslas yra nenumesti muilo, nes... Smagiausia šitą žaidimą nusinešti į gimtadienį ir pasivaržyti su draugais. Aš manyčiau, jog žaidimui būtų galima pridėti pasiekimus bei galimybę rezultatu pasidalinti su draugais pvz facebook, twitter ar kituose socialiniuose tinkluose ir tai būtų pakankamai šaunus žaidimas.
What's Wrong? – Nesu tikras, ar kas nors be šio žaidimo kūrėjų sugebėtų ji žaisti, tačiau norėjau paminėti dėl originalumo. Žaidimo idėja: pagal gautus požymius turi atspėti kokia liga sergi ir per ribotą laiką surasti vaistus bei išsigydyti. Kokie tie požymiai? Garso nebuvimas, spalvų nebuvimas, drebantis vaizdas.
Visų sukurtų žaidimų sąrašą galite rasti čia: Vilnius, Kaunas, Klaipėda.
Bendri patarimai
Ar turėtum ateitį į renginį kitais metais? Žinoma! Nepamiršk atsivesti ir savo draugų. Du žmonės gali sukurti geresnį žaidimą nei vienas. Jeigu neturi draugų, nieko tokio, net ir vienas programuotojas gali sukurti žaidimą, o dailininkui darbo atsiras visuomet.
Tai nėra socialinis renginys, čia niekas nesikeičia vizitinėmis kortelėmis ir nesusipažįsta. Jeigu eisi didelis intravertas ir bijai išlįsti iš savo urvelio, šitas renginys kaip tik tau.
Ar aš nesu per jaunas/senas dalyvauti renginyje? Ne. Viename mieste bendras amžiaus vidurkis gali būti mažesnis nei kitame, tačiau visi yra draugiški ir tikrai nediskriminuoja pagal jokius požymius.
Prieš ateidamas įrenginį galvojau, kad kurti stalo žaidimus, tokiuose renginiuose yra keista, tačiau kai pamačiau ką žmonės kuria buvau sužavėtas. Šis renginys yra gera vieta kurti stalo žaidimus.
Niekada nesigailėsi pasiėmęs trijų metrų prailgintoją. Pagrindinė priežastis, kodėl reikia prailgintojų, tai kad auditorijoje rozečių mažai, o norinčių įsijungti kompiuterius – daug. Tačiau turėdamas ilgesnį prailgintoją gali atsisėsti patogesnėje vietoje.
Organizatoriai stengiasi aprūpinti ir maistu, ir gėrimais, tačiau pasiimdamas sau butelį mineralinio (sulčių, kolos) ir porą pakelių sausainių (ar kito maisto) tikrai nesigailėsi.
Nebijok klausti. Savanoriai renginyje yra tam, kad atsakytų į tokius klausimus: kaip pasijungti internetą, kur tualetas? Unity atstovai dalyvauja renginyje, kad padėti išspręsti programavimo problemas.
Sugalvojai žaidimo idėją? Šaunuolis, dabar sumažink tą idėją du kartus ir tik tuomet mėgink įgyvendinti. Žaidimo idėją papildyti ar praplėsti gali bet kada. Tačiau, jeigu sekmadienio ryte dar neturi nieko veikiančio, išmesti ką nors, kad iki pristatymo laiko turėtum ką parodyti labai sunku.
Vietoj pabaigos
Kaip žinote Gamejam vyksta ne vienerius metus. Ir man buvo pikta, kad niekas apie renginį plačiau neparašo, nei kas vyko, nei kokia tema buvo, nei kokie žaidimai sukurti. Tačiau, jeigu pats esi pasinėręs į žaidimo kūrimą, tai nėra kada dairytis ką veikia kiti ir nėra apie ką rašyti.
Aš nuėjau į renginį su vieninteliu tikslu – parašyti apie tai kaip, kas vyksta. Tačiau dabar, kai rašau man kyla klausimas: ar tikrai to kam nors reikia (išskyrus mane patį)?