Gera mokykloje 2

Apie tai kaip gera mokykloje aš jau rašiau. Šį kartą apie tai kas man kelia abejones. Mokslininkai nustatė, jog žmonės norėdami efektyviai išnaudoti smegenis, turėtų mokytis tarp 7-13 dalykų, kiek aš prisimenu mokyklą visada teko mokytis apie 14...

Pirmasis dalykas, kuris man užkliuvo - kūno kultūra. Dalyko prasmė yra paprasta ir aiški - reikia mokinius priversti nors šiek tiek pajudėti, kai jie prasėdi tiek daug laiko savo naujais džinsais šlifuodami mokyklos kėdes. Tačiau ką gi mes turime, šitam dalykui? Sporto salę, 5 gumbuotus krepšinio kamuolius, viena gera, pora apiplyšusių rankinio kamuolių ir viskas? Galbūt dar futbolo kamuolį, bet čia tik tuo atveju, jeigu jums pasiekė. Tačiau galbūt jus pasisekė dar labiau ir yra pora aprūdijusių hantelių, ar gal net štanga arba gira? Ką dažniausiai veikia mokiniai per kūno kultūros pamokas? Teoriškai turėtų daryti apšilimus, mankštas ir šiaip visokias gimnastikas. Bet to niekas nemėgsta, todėl praktiškai žaidžia krepšini. Juk tai elementaru, tokioje krepšinio šalyje kaip Lietuva visi mėgsta krepšinį. O jeigu ne? Jeigu kas nors nemėgsta kas tuomet? Nieko. Aišku, jūs dar nesupratot kuo man užkliuvo kūno kultūra. Įsivaizduokit, kad kūno kultūra yra pirma pamoka. Klausimas, ką daryti su pusryčiais? Juk, visi žino, jog po valgio sportuoti nesveika. Bet tai dar tik puse bėdos. Sakykim per pamoka intensyviai žaidėt krepšini, ką daryti tuomet? Eiti suprakaitavus į visas kitas pamokas? O gal jūsų mokykloje rūbinėje veikia dušai? Kažkodėl aš tuo abejoju. Kitas variantas kūno kultūra paskutinė pamoka. Dabar tiksliai nepasakysiu laiko, bet tai turėtu būti kažkur apie 14-15 valandą, arba kitaip sakant gerokai po pietų. Ką daryti tuomet, sportuoti puse dienos nevalgius su gurgiančiu pilvu? Aišku, pavalgyti galima mokykloje per didžiąją pertrauka. Aišku, jeigu ilgoji pertrauka truktu puse valandos, gal nebūtų dideles bėdos, tačiau kai pertrauka trunka tik 15 min ir per jas reikia netik suryti kaštą maistą (nes atšalti nespėja), bet dar prieš tai atbėgti iš klasės ir atstovėti milžiniškoje eilėje. Šį karta maisto kokybę nesiskusiu, gal ji netokia ir bloga? Apibendrinant kūno kultūros pamokos visai nemoko tos kultūros, joms labiau tiktų liaudiškas pavadinimas - fizinis. Vaikai, be jokio apšilimo eina žaisti krepšinį ir rizikuoja patirti traumą. Negana, to dar kartais nevalgę arba sėdi suprakaitavę visą dieną. Aišku, gal būt pas jus ne viskas taip blogai, gal pas jus dar blogiau... Antrasis dalykas, kuris man užkliuvo - Tikyba. Čia padėtis kiek geresnė, nes bent jau teoriškai tai nėra privalomas dalykas ir galima pasirinkti iš Tikybos ir Etikos, galbūt dar daugiau. Aš niekada nesirinkau Etikos, nes tai buvo kažkas baisaus. Vieną pamoką rašydavo teoriją apie etiketą, o kitą iš to būdavo kontrolinis. Tikyba būdavo daug įdomiau, visų pirmą dėl to, jog nei vienas mokytojas neištverdavo daugiau nei metų. Kasmet ateidavo vis naujas ir aiškindavo savo religines tiesas. Klausimas: ką gero mokiniams gali duoti kunigas, atsiribojęs nuo šiuolaikinio pasaulio ir technologijų? Kam reikalingas jo stabas prikaltas prie medžio? Dabar kitokie laikai, mums reikalingas šiuolaikiškas Dievas. Tikybos mokytojas turėtų jį įžvengi šiuolaikiškose technologijose. Ne, mums nereikia 3d Dievo, kuriam galima butu parašyti e-meilą. Bet mums nereikia ir to Dievo, kuris praskyrė jūrą ir gali vaikščioti pervandenys. Šiuolaikinei technologijai žengiant tokiu sparčiu žingsniu, kiek metų beliko laukti, kol mes patys galėsim eiti per vandenį nesušlapdami kojų? EITI, neplaukti. Aišku, jūs gali sakyti, kad piktžodžiauju. Prisipažinsiu bažnyčioje buvau senai, bet dėl to visai nesijaučiu nuo jo labiau nutolęs, ar kad jis dėl to manęs nesaugotų. Visai nesenai, teko trumpam užklysti į vieną paskaitą ir aš buvau sužavėtas tuo kaip dėstytojas bendravo su studentais. Iš pradžių jis pasakojo apie Sokratą, vėliau aptarė koks turėtų būti šiuolaikiškas Dievas, o baigė apie vakar žiūrėtą fantastinį filmą "13 aukštas". Tai buvo kažkas fantastiško ir aš niekaip negalėjau suprasti kokį dalyką jis dėsto. Vėliau paaiškėjo, jog filosofiją. Tokio tikybos mokytojo mums reikia! Tokio, kuris moka bendrauti, kuris žino ką vakar rodė televizija, kuris neprimeta savo tiesas, bet verčia mums išmąstyti ir priimti jas kaip savo kūrybinio darbo rezultatą. Bet aš turiu ir dar vieną pasiūlymą ko reikia. Bukit atviri 15-18 tai pats sunkiausias jaunimo amžius, didžiausios problemos, pirmoji meilė. Kaip sakė Britni Spirs "I'm not a girl but not a women yet". Tai ko reikia - Bendravimo Psichologija. Tokiam amžiuje dar neįdomu Froido išvedžiojimai, įdomu visai kas kitą. Visų pirma, testai - savęs pažinimas, bendravimas - kaip reiktų elgtis įvairiose situacijose, stresai, meilė ir t.t. Toks dalykas mokyklose tikrai sumažintų jaunųjų depresuotų savižudžių skaičių. Na ir trečiasis dalykas - Informatika. Ilgą laiką viena veikėja, kurios pavardės neminėsiu (bet ją nesunkiai galit rasti paėmę bet kuriai klasei skirtą vadovėlį) siekė paversti Informatika tuo kuo jinai dabar tapo - Word'o ir Excel'io mokykla. Bet ar to reikia? Pasaulis kompiuterizuotasi, ir kuo toliau, tuo mažiau lieka namų be kompiuterių. Jeigu tavo namie yra kompiuteris, tai ar tu nemokėsi naudotis Word? Vėliau ar ankščiau vis tiek būsi priverstas išmokti. Dalis mokinių ateiną į mokyklą mokėdami netgi daugiau nei tai. Dar daugiau, pas mokinius dažniausiai būna geresni kompiuteriai nei mokyklose. Ar todėl mes juos turėtume versti gadinti akis prie 60 hercių dažnio monitorių? Kas buvo anksčiau? Teoriškai, ankščiau mokindavo Pascal. Praktiškai ir dabar, ir ankščiau tik nedaugelis mokytojų jį mokėjo, taigi Pascal mokymasis buvo pačių mokinių bėda. Ar mums reikia Pascal? Iš tikrųjų ne, šio dalyko esme visai ne čia. Informatikos tikslas buvo priversti mokinius mąstyti logiškai. Kaip tai padaryti? Braižant struktūrogramas, na, o Pascal pakankamai paprasta kalba ir labai tinkama versti programavimą į struktūrogramas ir atvirkščiai. O kas dabar? Pasižiūrėjus į šiuolaikinio jaunimo Pascal kodus, darosi baisu, norit nuskaityti 6 simbolius rašo 6 nuskaitymo operatorius, toks vaizdas, kad apie ciklus nėra girdėja. Neveltui sakoma, jog šiuolaikinis jaunimas kvailėja. O kaip nekvailėsi, kai mokykloje visą pamoka aiškina kaip Word'e teksto dydį pasikeisti 3 trim skirtingais būdais? Dar viena mintis pamąstymui, Informatikos egzamine būna tik viena užduotis iš Pascal ir tos pačios nepadaro 90% laikančiųjų. Ką aš siūlau? Padaryti Informatika neprivalomu dalykų, o pasirenkamų, kaip kad galima rinktis iš Tikybos ir Etikos. Reziumuojant: aš dar nepradėjau pasakoti apie knygų svorį, kurį kasdien tenka tampyti mokinukams, bet jau priėjau išvados, jog mokykla žaloja vaikus ir netgi radau ne vieną būdą. Tikėkimės, jog mokykla ateityje bus geresnė.

Brukštelk žinutę