Gyvenimas pandemijų eroje
Mokslininkai sako, kad mes gyvename pandemijų eroje. Dabartinė pandemija tik pirma iš daugelio, kurios laukia žmonijos. Kodėl dabar, o ne prieš šimtą ar du šimtus metų? Pakalbėkime apie tai.
Pirmas dalykas yra suprasti iš kur atsiranda virusai. Ir atsakymas, jie visuomet buvo šalia. Jie nėra kuriami laboratorijose. Turbūt girdėjote gandų, kad covid-19 buvo sukurtas Kinijos laboratorijoje. Tai yra dalykas, kuriuo būtų lengva ir malonu patikėti, bet greičiausiai neteisingas, kita vertus tiesos greičiausiai mes niekada nesužinosime.
Taigi, kaip atsiranda virusai? Virusai gyvena visuose gyvuose organizmuose, tik ne visi iš jų yra žalingi žmogui. Paimkime hipotetinį pavyzdį. Miške gyvena lapė, turinti virusą AA, negalinti susirasti maisto miške, lapė ateina į kaimą vogti vištų. Pakeliui pasimaišo karvė ir lapė įkanda karvei į koją. Dabar virusas AA turi puikią progą užkrėsti karvę, bet karvė nėra lapė, jos organizmas nėra toks pats, todėl gali būti, kad virusui nepasiseks, jis tiesiog mirs. Gali būti, kad virusas pakenks karvei ir karvė susirgs. Arba gali būti ir trečias variantas, kad virusas apsigyvens karvėje, tačiau jai visai nekenks. Teko girdėti, kad panašūs virusai į covid-19 gali būti rasti šikšnosparniuose ir gyvatėse, dėl to, kad jų imuninė sistema yra kitokia, virusas gali gyventi visiškai nekenkdamas gyvūnui.
Tarkime, jog įvyksta trečias variantas: virusas apsigyveno karvėje, bet jai nekenkia. Karvė yra pamelžiama ir virusas patenka į pieną. Pieną išgeria žmogus ir virusas patenka į žmogaus organizmą. Kaip ir karvės atveju virusas turi vieną iš trijų variantų: mirti, užkrėsti, tapti nuomininku.
Dabar jūs turbūt galvojate: tai man reiktų neiti grybauti, kad netyčia nesutikčiau sergančios lapės? Ne, situacija šiek tiek paprastesnė. Tikimybė, jog naujas virusas atsiras Lietuvoje nėra didelė, praktiškai lygi nuliui, nes mes esame civilizuota šalis. Didžiausia tikimybė atsirasti naujam virusui yra Pietų Amerikoje, Kinijoje, Indijoje ir panašiose šalyse. Ir ne, negalvokite, jog tai trečio pasaulio šalys, priežastys yra ne tos.
Daugėjant gyventojų skaičiui, žmogaus užimami plotai plečiasi ir jis atima namus iš gyvūnų. Kertant Amazonės džiungles žmonės gali susitikti su rūšimis gyvūnų su kuriais žmogus iki šiol nesantykiavo ir būtent tokio gyvūno virusas žmogus neturės imuniteto. Kaip minėjau savo ankstesniame hipotetiniame pavyzdyje žmogus nebūtinai turi patekti į tiesioginį kontaktą su laukiniu gyvūnu, būti užpultas. Labiausiai tikėtina, kad užkratas ateis per antrinį ar tretinį kontaktą iš žmogaus aplinkos kaip bet kuris prijaukintas gyvulys ar gyvūnas.
Kalbu apie Amazonės džiugles, nes jų kirtimą turbūt lengviausiai įsivaizduoti, tačiau žmogaus valdų ekspansijos ypatingai vyksta besivystančiose šalyse, kur gyvenimas gerėja, kaip pavyzdžiui Kinija. Daugeliu atveju miškų kirtimas nepakenks šikšnosparniams, nes jie mėgsta gyventi olose, jie taip pat gali apsigyventi įvairiose namų pastogėse, ko pasekoje jie priartėja prie žmogaus ir padidėja šansas virusui persimesti iš vieno gyvūno į kitą. Jeigu jūs - ateistas, tai turėtumėte suprasti, jog kai kurie virusai, kaip pavyzdžiui gripas, nuolatos evoliucionuoja ir keičiasi (būtent dėl to nėra vakcinos nuo gripo), kiti virusai yra labai stabilus, todėl vakcinos išradimas juos praktiškai nušlavė nuo šitos planetos paviršiaus. Jeigu jūs tikintis, tai virusai yra dievo pirštas už nuodėmes.
Jeigu didžiausią tikimybė, jog naujas virusas kils Kinijoje, kaip kad pavyzdžiui buvo 2002 metais su sars, ar aš turėčiau nerimauti? Tikiuosi, jūs negalvojate užduoti šito klausimo, nes kaip rodo patirtis su covid-19, nors pasaulis vis dar turi sienas, iš tiesų žmonės keliauja labai gausiai ir visomis kryptimis. Tiesa, iš paskutinio mano sakinio nereiktų suprasti, kad nuo šiol niekas neturėtų niekur keliauti. Migruojantys paukščiai yra kuo puikiausi kandidatai pernešti virusus.
Beje, jeigu užsiminiau apie sars, tas virusas neišplito taip stipriai ne dėl to, kad žmonės ėmėsi geresnių priemonių, o tiesiog pačio viruso kaltė, kad jis nebuvo toks užkratus. Covid-19 išmoko praties pamokas. Kas pamokų neišmoko, tai Kinija ir visas pasaulis. Ir anuomet Kinija stengėsi nuslėpti naujo viruso pasirodymą, o visas pasaulis sužinojo per vėlai ir reagavo per lėtai. Ar galvojate, jog trečią kartą bus kas nors kitaip?
Jeigu mes sutinkame, jog gyvename pandemijų amžiuje, ką galime daryti?
Asmeniniame lygyje pagerinti savo higieną. Kas reiškia, jog dažnai plauti rankas. Nekosėti kitiems į veidą. Jaučiantis blogai likti namie ir neiti užkrėsti kitų. Paskutinis punktas gali būti problematiškas, nes kai kurie darbdaviai mato darbuotojus kaip mašinas ir jiems nesvarbu, kaip jautiesi turi sėdėti darbo vietoje. Tokioje situacijoje nieko nepadarysi, reikia tikėtis, jog darbdavių požiūris pasikeis.
Valstybės lygiu, reikia pažiūrėti ir pagalvoti kaip mes galėtume perorientuoti ekonomiką prie pandemijai „saugių“ veiklų. Daugelis IT įmonių gali sėkmingai vykdyti veiklą iš bet kur, reikia tiesiog užtikrinti gerą interneto kokybę (ką, beje, vyriausybė galėtų skatinti).
Žemės ūkis iš principo yra saugi veikla. Jeigu vienas žmogus sėdi sunkvežimyje, o kitas kombaine, tai jie laikosi saugaus atstumo. Aišku, ne viskas žemės ūkyje gali būti vadinama saugiu. Aš neįsivaizduoju kaip be žmogaus pagalbos galima nurinkti didelius kiekius agurkų ar pomidorų, bet vėl gi, net ir esant dideliam kiekiui žmonų gal galima užtikrinti, kad jie dirbu dviejų ar daugiau metrų atstumu.
Praktiškai visą prekybą galima vykdyti internetu arba per savitarnos kasas, taip sumažinant kontaktą tarp žmonių bei eiles.
Kavinėse irgi galima apsieiti be padavėjų, o virėjai gali dirbti atskiroje patalpoje. Taip galbūt kavinės be padavėjų nėra jums smagi idėja, bet tai idėja, kuri buvo įgyvendinta sėkmingai ne vieną kartą.
Jeigu atvirai, nežinau ką daryti su fabrikais. Pavyzdžiui siuvyklose beveik visas darbas yra rankomis, baldų gamyklose irgi labai daug darbo rankomis. Realiai ką mes turėtume daryti, tai automatizuoti viską ką galime ir žmonėms pasiūlyti kitas profesijas. Kas tikrai nėra lengva, bet mes neturime kito kelio. Mes negalime gyventi po du mėnesius per metus karantine. Mes turime sukurti tokią ekonomiką, kuri būti atspari karantinui.
Photo by Fusion Medical Animation on Unsplash