Idealus gyvenimas

Nelabai supratau paskutinės pastraipos, kažką susivėlei.

Idealių akimirkų nebūna :) O jei būtų - būtų nuobodu gyventi. Yra tik ypatingos akimirkos. Man tokia savaitgalį buvo - basas pėdas kuteno šiltas smėlis, o virš galvos stiebėsi didžiuliai medžiai, jų pavėsis gelbėjo nuo kaitros. Tyla ir ramybė. Tada ir pagalvojau - va, čia tai gyvenimas.

Idealaus givenimo nebuna ,visada kažko trūksta. Įdealų darba beveik neimanoma susirasti.Visada galėtu būti geriau ,galėtum dirbti geresnioje kompanijoje,turėti pinkštesni foteli,pauksčiai galėtų garsiau giedot... Norėjau pasakyti kad visada būsime nelaimingi.Gal mažiau svajokime ?

O aš nepritariu Chicony. Kaip tik reikia svajoti, bet svajoti taip, kad svajonę galėtum įgyvendinti arba ne. nes svajonė gali būti labai geru motyvatorium siekti daugiau, matyti plačiau. Šiaip būtent dabar įsivaizduoju nuostabią (gal ji būtų ir ideali) akimirką būtent taip: 5 val. vasaros ryto bristi per rasotą žolę, o vėliau atsisėsti ant laiptų ir išgerti stiprios kavos bežiūrint į tekančią saulę ir besiklausant gamtos harmonijos.

Zinai sitas tavo straipsniukas man primine anegdota. Vyras gryshta ish komandiruotes ish seno tarybinio takasafono paskabina zmonai. pareina namo namuose laukia kashta vakariene. Pasimyli su zmona isheina i balkona uzsiruko ir sako "gyvenimas grazus" Bet viena karta neturejo dvieju kapeiku tiek kainavo paskabinti ish taksafono. Gryashjta namo randa zmona su meiluziu lovoje. gryshta i miesta isikeicia pinigu paskambina zmonai gryshta namo vakariene karshta. Pasimyli su zmona isheina i balkona uzsiruko ir ishtare Visdelto "GYVENIMAS grazus" taigi manau nieko sitame pasaulyje idealau nera. nera ideliu zmoniu nera idealios moters ar zmonos Taigi nera idealaus gyvenimo. gal but akimirka gal but nesiginciju. bet visdelto Kokybiai ir tobulybiai nera ribu.

Mielieji, jūs man primenate snobus. Idealaus gyvenimo nebūna, nes jūs nesugebate jo apibrėžti. Siekimas aukštumų ir tobulėjimas yra geras dalykas, bet kartais tereikia stabtelėti ir pasidžiaugti akimirka. Akimirka, kurioje telpa tas žodis "gyvenimas". Jeigu nesugebate susikurti idealaus gyvenimo, galbūt, reiktų pagalvoti apie žodžio tobulumas apibrėžimą. Ir nesvarbu ar tai ramus vakaras geriant kaktusų sultis, ar pasivažinėjimas ferrari. Kaip pasakė vienas protingas žmogus: "Aš neikada negalvoju apie ateitį, nes ji ateina pakankamai greitai." (Einšteinas) Išmokime gyvenimą sutalpinti akimirkoje ir tapsime laimingesniais, o gal ir komentarai nebūs tokie pesimistiški :) Ačiū

Slave: Jei čia pesimistiniai komentarai... :) Turbūt nesi matęs peisimistų. Perskaityk dar kartą visus komentarus - dauguma kalba tik apie tai, kad idealaus nebūna, nes jo ir nereikia - yra ypatingos akimirkos, kai atsidūsti "gyvenimas gražus", bet idealiomis jas pavadinti reikštų, kad tai tiesiog.. nuobodu. Idealai - nuobodūs. Reikia džiaugtis neidealiai gražia kasdienybe, tada gyvenimas ir įgauna prasmę.

Kažkam idealių akimirkų nebūna, tik būna ypatingos. Kažkam nėra nei idealių, nei ypatingų akimirkų. Visgi retkarčiais tie, kas sugeba sustoti ir pažvelgti į esamą akimirką, pamato tai kas juos pradžiugina, kiti - tai kas nuliūdina. Drįstu teigti, kad matome tai, ką norime matyti (arba tai, ką esame įpratę matyti). Kaip bebūtų, tačiau ir vieni, ir kiti laimingi. Sugebėjimas pasidžiaugti akimirka skatina dažniau pastebėti ir vertinti tokias akimirkas. Tie kas akimirką sustoję jaučia nusivylimą, turi unikalią galimybę padaryti viską, kad tokios akimirkos nepasikartotų. Visi gali pasirinkti kaip į ką žiūrėti, juk vieni žmonės nemėgsta žiemos, nes žiemą šalta, kiti žmonės mėgsta žiemą, nes jos metu galima slidinėti.

Skaitau komentarus iš apačios, ir jau norėjau rašyti savo komentarą, kai perskaičiau Slave. Mano nuomonė su jo visiškai sutinka, ++ ;) p.s. Tobulas != idealus ;)

O as busiu optimiste. Gyvenimas jau yra idealus dalykas savaime. Mes kvepuojam, gyvenam, patiriam naujus dalykus. Reikia sustot ir susimastyt gyvenam viena trumpa gyvenima, kas po to bus niekas nezino. Daznai susimastau kad salia to gyvenimas yra ziaurus. Pagalvokit kad kiekvienas mes viena diena imsim ir neatsimerksim nematysim medziu, zmoniu kuriuos mylim, nejusim svelnaus vejo. Del to ir mastau kad gyvenimas yra savaime idealus. O del materealiu dalyku: siekiant juos visada galima gauti. Mano nuomone idealus gyvenimas nesiremia vilom, automobiliais ir panasiai, jis remiasi zmonemis supanciais aplinkui. Nu bet cia tik mano nuomone, kiti sako kad ziuriu pro rozinius akinius po kol kas tie roziniai akiniai manes neapvyle :)jie tik teikia jegu tobuleti ir siekti :)

1 | 2 |