Informatika: realybė ir vizija

Fuu… galu lengviau atsikvėpti, pagaliau pasiėmiau diplomą.

Viskas prasidėjo nuo per ilgo mano liežuvio ir noro padėti studentams. Informacijos apie magistro studijas tragiškai trūksta. Leiskit pasitaisyti, kaip paaiškėjo jos nėra visai... Todėl kilo labai didelis ažiotažas kai kažkas rado mano mintis ir nusiuntė paskaityti fakulteto valdžiai, kuri viską nuleido žemyn t.y. liepė perskaityti dėstytojams.

Aš sunerimau kaip perskaičiau dėstytojos Virginijos komentarą. Juk aš rašiau tam, kad studentai prieš stodami suprastų ką pasirinko, kad nemanytų, jog bus lengva, kita vertus, kad nemanytų jog sužinos ką nors super stebuklingai naujo. Kaip pasakė prodekanas, tai buvo piktai nusiteikusio studento pamyščiojimas ant fakulteto. Tiesa, greičiausiai jis išsireiškė kitais žodžiais, bet išsakė tą pačią mintį. Šito viso kulminacija buvo, kai pats dekanas parašė man laišką kviesdamas pokalbiui. Deja, aš pabijojau susitikti su SKPSS (Specialiosios KTU Pajėgos Susidorojimui su Studentais), todėl nusprendžiau sėdėti krūmuose ir tylėti. Aš manau, jog daugelis vis dar prisimena skandalą su rektoriaus rinkimais, kai apskundus rinkimų rezultatus staiga iš universiteto buvo išmesta keletas „blogų“ studentų. Rektorius pasikeitė, bet studentai rodos vis dar bylinėjasi...

Ką gi čia buvo įžanga, kad mano skaitytojai suprastų kas dedasi po saule. Tekstas žemiau bus skirtas fakulteto valdžiai jeigu jinai iš tiesų nori ką nors keisti. Nesenai ekspertų komisiją vertino visas specialybes ir ši buvo įvertinta labai teigiamai. Aš sutinku, jog ant popieriaus jinai atrodo įspūdingai, tačiau kaip visada teorija prasilenkia su realybe.

 

Magistrinis darbas.

Realybė. Teoriškai magistrinio darbo temą reikia išsirinkti per vieną mėnesį, deja... Bent jau mums gavosi taip, kad pirmą savaitę susitikti su dėstytojais atsakingais už magistrinį nepavyko, nes kaip dažniausiai atsitinka pirma rugsėjo savaitė būna trumpesnė. Kadangi tos paskaitos vyksta tik kas antrą savaitę, tai antrąją vėl nesusitikom. Taigi trečiąją mokslo savaitę – staigmena jūs turi išsirinkti magistrinio darbo temą iki 10.01. Studentai griebė, tai kas papuolė po ranka. Po to daugelis buvo labai nepatenkinti savo temomis, tačiau negi keisi temą ir vadovą? Sakoma bėgsi nuo vilko užbėgsi ant meškos.

Pirmą semestrą reikia paruošti tris ataskaitas: literatūros analizę, projekto paraišką ir projekto planą. Aš neturiu nieko prieš MS Project, studentus tikrai reikia supažindinti su planavimo įrankiais. Tačiau kitų dviejų ataskaitų prasmė man nesuprantama, juk vis tiek paskutinį pusmetį visi perrašė savo literatūros analizes, tai kam tada be reikalo švaistyti laiką ir resursus?

Vizija. Ko aš norėčiau? Būtent rašydamas literatūros analizę supranti kokį Š pasirinkai. Aš norėčiau, jog vietoj tų ataskaitų reiktų parašyti tris referatus skirtingomis temomis, taip žmonės galėtų pasidomėti kokie galėtų būti jų magistriniai darbai. Suprastų apie ką yra informacijos ir apie ką ne. Žmonėms būtų suteikta teisė rinktis, o svarbiausia laiko viską apgalvoti, nes tuomet žinotum ko gali tikėtis. Dabar Teleloto laimėti milijoną didesnis šansas nei išsirinkti gerą mokslinę magistrinio darbo temą. Per dvi savaites išsirinkti temą iš srities, kurios tu neišmanai ir melstis, jog tau pasisektų?

Gerai, aš suprantu, jog mano idėja skamba šiek tiek utopiškai, bet tuomet duokit BENT JAU DU MĖNESIUS LAIKO.

Realybė. Už kiekvieną pavėlavimą, studentai yra baudžiami vienu balu NUO GALUTINIO PAŽYMIO. Savaime suprantama, jog vykdant tokias žiaurias akcijas pusei grupės semestro gale išeina po 1 balą ir mažiau... Todėl studentai krenta. Aš sutinku, jog už vėlavimą studentus reikia bausti, bet gal ne taip žiauriai? Kodėl neužtektų po balą nuo būtent tos ataskaitos kuri vėluoja?

Kitas dalykas, kuris man nepatinka, tai jog visi darbai atliekami krioklio principu, bet juk realiame pasaulyje niekas taip nedirba. Kodėl nebūtų galima dirbti kokiu nors iteraciniu metodu? Taip, teoriškai galima, semestro pradžioje dėstytojai pasako jeigu norite dirbti Agile principu galite susitarti, bet šioje vietoje teorija nepasiekia praktikos.

Vizija. Iš pradžių studentams labai trūksta žinių ir reiktų daugiau geranoriškumo iš dėstytojų pusės. Norėtųsi laisvesnio ataskaitų pateikimo grafiko. Būtų labai šaunu jeigu dėstytojai leistų studentams pasirinkti kuriuo grafiku jie nori dirbti Agile ar Krioklio, o ne griežtai reikalauti, jog ataskaitos turi būti pristatytos būtent tą dieną. Taip pat reiktų realių nuobaudų už vėlavimus t.y. po balą nuo ataskaitos, o ne nuo galutinio pažymio.

Realybė. Darant magistrinį darbą reikia atlikti tokius dalykus: rudens semestras 11.15 literatūros analizė, 11.30 projekto paraiška, 12.15 projekto planas; pavasario semestras 03.10 reikalavimų specifikacija, 04.14 architektūros specifikacija, 05.19 detalios architektūros specifikacija; rudens semestras 09.30 testavimo planas, 11.30 testavimo pristatymas dėstytojams. Čia stop. Ar jūs pastebėjote ko trūksta? Du semestrus studentai gamino dokumentacija, o staiga atėjus trečiam semestrui iš karto reikia pristatyti realaus produkto testavimą. Ar aš čia kažko nesuprantu ar kaip? Aš nemanau, jog programa pasirašo pati, iš kur tuomet atsiranda tas kodas kurį reikia testuoti?

Vizija. Reikia skirti bent mėnesį laiko produkto kūrimui, tikėtis, jog produktas bus pagamintas per mėnesį turbūt naivoka, idealiu atveju turėtų būti skirtas mėnuo pavasario semestre ir mėnuo rudens semestre.

Realybė. Kiekvieną semestrą skirtas tam tikras laikas konsultacijoms magistrinio darbo klausimais, dėstytojai sąžiningai ateina, tačiau studentai ne... Nes nėra prasmės.

Vizija Jau minėjau, kad studentams labai trūksta žinių. Jie neįsivaizduoja kas yra magistrinis darbas ir ką jie turi padaryti. Aš pats supratau likus pusmečiui dėka Štuikio, kuris vedė konsultacijas pavasario semestre. Deja, likus pusmečiui, tai jau gerokai per vėlu. Dėstytojai turėtų ateiti ir pasakoti, kas yra magistrinis darbas, ko mes čia susirinkom ir ką turime daryti, kuo anksčiau studentai supras, tuo geresnė darbų kokybė bus.

 

Praktika

Realybė Kur tai matyta, jog magistrantai turėtų atlikti praktiką? Magistrinio darbo temas reikia pasirinkti pirmą semestrą, tačiau praktiką reikia atlikti trečiame. Išvada peršasi savaime: praktika ir magistrinio darbo tema nesuderinamos. Tie studentai, kurie turėjo darbą jį dirba ir toliau, tie kurie neturėjo gali atlikti praktiką katedroje, tačiau turbūt visi puikiai supranta, jog praktika katedroje reiškia jokios praktikos. Tai kokia prasmė eikvoti tiek daug kreditų, kurie galėtų būti pasiūlyti studentams įgyti papildomų žinių?

Vizija Manau, jog tai bereikalingas resursų švaistymas, vienintelis dalykas, ką galiu pasiūlyti, tai panaikinti praktiką.

 

Programų testavimo metodai

Realybė. Šiuo atveju man užkliuvo laboratoriniai darbai. Visų pirma visus studentus suskirsto į grupes po keturis. Bet juk studentai ne alaus skardinės, kad sudėjus keturis gausi paketą. Antras dalykas, kas man nepatiko, jog lygiai toks pats dalykas yra bakalaurams, ar kartais dėstytojas nepiktnaudžiauja savo padėtimi pasiimdamas kreditus už nieką? Kodėl reikia rašyti neaišku kokią programinę įrangą, kuri būtinai turi veikti su neaišku kokiais C++ kalba parašytais DLL? Kodėl studentai pririšami prie C++, juk ne pirmakursiai jau, o magistrantai.

Vizija. Visų pirma norėtųsi, jog komandos dydis nebūtų apribotas, jeigu mes dviese esame gera komanda, tai kodėl mums dar prikabina porą priekabų? Antra, kad būtų kalbų laisvė, jeigu man patinka JAVA, tai kodėl aš turiu daryti su C++? Trečia dalyko esmė turėtų būti testavimas, tai kodėl tuomet duodamos tokios sudėtingos užduotis, kurias perskaitęs iš pirmo karto net nesupranti ką reikia padaryti? Galėtų duoti suprogramuoti paprastą hyperboliodinį sinusą, juk testavimas yra esmė ar aš klystu?

 

Programų priežiūra ir tobulinimas

Realybė Man vėl užkliuvo laboratoriniai darbai. Nesinori keiktis bet spėkit kas šį kartą? Taip, C++. Dėstomi šablonai, kažką panašaus turi JAVA bei C#, bet ne - vis tiek dėstytojams reikia C++. Ne gana, to šis dalykas yra pavasario semestre, kai lyg ir turėtume skirti visą dėmesį magistrinio darbo darymui, o ne sudėtingų laboratorinių. Patikėkit manim, jie tikrai sudėtingai pats padariau VISUS.

Vizija. Pats paprasčiausias pasiūlymas būtų, perkelti dalyką į rudens semestrą. Jeigu ne, tai tuomet panaikinti laboratorinius darbus, kokie gali būti laboratoriniai, kai reikia rašyti magistrinį darbą? Na gerai, bent jau nepririškit prie konkrečios programavimo kalbos.

Ir pabaigai dar keletas akmenukų į Butlerio daržą.

Realybė Visi studentai, kurie turėjo vadovus Butlerio katedroje, turėjo vesti tai katedrai laboratorinius darbus pavasario semestre. Linksmoji dalis: jie užtai negavo jokių pinigų, jie netgi nedirbo už jokius kreditus.

Vizija Čia galiu pasiūlyti du variantus. Būtent pavasario semestre praktikas atlieka bakalaurai, PSI grupė praktikas atlieka rudens semestre, kodėl viso to nebūtų galima suderinti ir apiforminti kaip praktikos?

Aš nelabai žinau, bet įdomu pasidarė, kokią mokslinę veiklą vykdo Informatikos fakultetas? Juk laboratorinių vedimą būtų galima apiforminti kaip mokslinę veiklą, aš neabejoju, jog tikrai atsiras studentų, kurie norėtų užsiimti moksline veikla, štai jums neišnaudotos galimybės, prisitraukti daugiau studentų ir užsiauginti sau pamainą.

Čia aš ir baigsiu, norėtųsi dar pakritikuoti, bet ir taip išsiplėčiau per daug. Aš iš sakiau savo pastabas, bet kas iš to? Ar vienas žmogus gali pakeisti pasaulį? Ar vienas žmogus gali pagerinti studijų kokybę?

Atsakymų nereikia.

Kritika | Informatika: šeštas kursas ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(5)