Informatikas - tai ne specialybė

Taip. Informatikas - tai ne specialybė, tai gyvenimo būdas. Niekas taip greitai nesikeičia, kaip techninė ir programinė įranga. Vakar buvo FLASH, šiandien AJAX, kas bus rytoj?

Taip aš vėl grįžau prie savo pamąstymų apie žmones stojančius į informatikos specialybę. Juokais buvo atlikta apklausa ir paaiškėjo, kad tikras informatikas turi atitikti 3 pagrindinius kriterijus:

1. Mėgti alternatyvią muziką. Negaliu įvardinti konkretaus stiliaus, nes vyrauja plati gama nuo repo iki hard metal. Bet pats faktas tikrai įdomus, tuo labiau, kad dažniausiai alternatyvią muziką galima legaliai ir nemokamai parsisiųsti iš įvairių interneto svetainių. Atsimenu tuos gerus laikus, kai vienas grupiokas paskaitų metų siųsdavo dainas, o po to jas archivuodavo, rašydavo į diskelius ir tempdavo namo. Tam jis specialiai turėjo visą dėžutę diskelių. Kas dabar galėtų įsivaizduoti tokius dalykus, kai visi turi po nuosavą USB raktą? Kai daugelyje klasių stovi CD-RW įrenginiai? Ką gi technologijos keičiasi greitai, reikia mokėti prisitaikyti.

2. Domėtis fantastika. Čia vėlgi platus pasirinkimas: knygos, filmai, manyčiau, kad netgi žaidimus (galbūt nevisus) galima būtų priskirti šitam žanrui. Sutikęs informatika gali 90% būti tikras, kad jis yra skaitęs bent vieną Eridano išleistą knygą. Labai tikėtina, kad jis kažkada rinko arba galbūt vis dar renka tos serijos knygas.

3. Turėti kompiuteri (neprivalomas punktas). Dauguma informatikų turi kompiuterius, bet dabar juos turi visi. O visai nesenai įstoję į informatiką žmonės iš kaimo pirmą kartą pamatydavo kompiuterį tik laboratorinių metų. Jie net nesuprasdavo kaip tą daiktą įsijungti, jau nekalbant apie kitus dalykus... Laikai keičiasi...

Kaip jau minėjau, kompiuterio turėti nebūtina, kad būtum informatiku. Pažystu vieną panelę, kuri neturėdama nuosavo kompiuterio sėkmingai pabaigė du kursus. Aišku, jos vidurkis neblizgėjo dešimtukais, bet gyventi galima.

Kažkaip mane apėmė nostalgija. Kai aš pradėjau studijuoti visi kompiuteriai buvo su CRT monitoriais, dabar jau daugelyje klasių stovi LCD. Tuomet visi naudojosi diskeliais, kad atsineštų savo laboratorinius darbus. Galbūt kaikurie, darbus atsisiųsdavo elektroniniu paštu, bet tokių buvo nedaug. Dabar visi nešiojasi CD ir USB, pašto talpa nuo 10MB padidėjo iki 2GB. Vienintelis dalykas kas nesikeičia tai dėstytojai ir jų dalykų turinys...

Buvo laikai, kai informatikai patys turėjo susirinkti savo kompiuterius, dabar to nereikia, tačiau jeigu pats nesugebi prisižiūrėti savo kompiuterio, tai prastas iš tavęs informatikas. Aš nesakau, kad kompiuteris turėtų būti geriausias draugas, bet jis taip pat neturėtų būti nežinomos džiunglės.

Informatikas - tai ne specialybė, tai noras kasdien atrasti ką nors naujo. Tai noras įsisavinti naujas technologijas, nuolatos keisti ir tobulėti. Tai noras gyventi geriau, žinant kaip ta technika, kuri padeda mums gyventi geriau, veikia.

Brukštelk žinutę