Kakavos istorija

Jau anksčiau rašiau apie cukrų, kavą bei arbatą. Norėčiau pratęsti seriją pasakojimu apie kakava.

Istorija

Istorikai mano, kad pirmieji gerti kakavą pradėjo Olmekai (1500m. – 400m. prieš Kristų, dabartinės Meksikos teritorijoje). Olmekai pastebėjo, jog žiurkės valgo kakavos medžio vaisius ir patys pabandė. Netrukus jie suprato, jog kakava žymiai skanesnė, jeigu pupelės yra sutrinamos ir sumaišomos su vandeniu, bei jų mėgstamais prieskoniais (vanilė ir čili pipirais). Vėliau kakavos gėrimą iš jų perėmė Majai (600m. prieš Kristų) ir Actekai (400m). Kakavos pupelės dažnai buvo naudojamos mokesčių mokėjimui, todėl šiems žmonėms jos asocijavosi su turtu. Kakavos pupelės taip pat buvo naudojamos religiniuose ritualuose.

Manoma, kad 1502 metais Kolumbas turėjo progą paragauti kakavos gėrimo, tačiau visiškai jo neįvertino. Europiečiai apie kakavos gėrimą pirmą kartą sužinojo 1528 metais, kai ispanas Kortezas parsivežė ne tik pačio gėrimo, bet ir visą reikalingą įrangą šiam paruošti. Kortezas buvo labai sužavėtas indėnų gėrimo tradicijomis ir tapo dideliu šio gėrimo propaguotoju. 1585 metais atvyko pirmas komercinis kakavos pupelių krovinys į Seviliją (Ispanija).

Čia turbūt svarbu paminėti, jog nei Olmekai, nei Majai, nei Actekai nežinojo apie cukrų ir jų vartojamas gėrimas turėjo būti kartus, galbūt aštrus, o galbūt viskas iš karto. Cukrus Europoje atsirado maždaug tuo pat metu kaip ir kakava, europiečiai neišvengiamai turėjo būti pirmieji paragavę kakavos gėrimo su cukrumi. Actekai vartojo kakavą šaltą, tačiau ispanai pakeitė šią seną tradiciją ir priešingai nei actekai, jie nusprendė kakavą gerti karštą.

Prancūzai apie kakavos gėrimą sužinojo 1615 metais, kai Prancūzijos karalius Liudvikas XIII ištekėjo už Austrijos princesės Anos. Kakava į Angliją atvyko 1650 metais, beveik tuo pat metu su arbata ir kava. Pirmas šokoladinių gaminių konditeris duris atvėrė 1659 metais Paryžiuje.

Šiaurės Amerika su kakava buvo supažindinta tik 1765 metais.

Pirmasis šokolado fabrikas buvo įkurtas Barselonoje (Ispanija) 1780 metais.

Kakavos milteliai pirmą kartą pasirodė Olandijoje 1828 metais.

Kas yra kakava?

Tai visžalis maždaug 4 – 8 metrų aukščio medis. Medžio lapai apie 10 – 40 dydžio, vaisius primena didelį kiaušinį maždaug 15 – 30 ilgio, nokstant keičia spalvą iš geltonos į oranžinę. Viduje yra 20-60 rudų sėklų, vadinamų kakavos pupelėmis.

Kakavos medis gali augti 18 – 32 laipsnių pagal Celijų diapazone. Kiek derliaus gali duoti kakavos medis priklauso nuo lietaus kiekio. Jeigu dirvos drėgmė yra pakankama, gali nuimti du derlius per metus. Yra trys kakavmedžio rūšys: Criollo, Forastero ir Trinitario. Criollo yra laikomas mažiausiai karčiu ir labiausiai aromatingu. Forastero medžiai yra atspariausi ligoms bei gamtos užgaidoms, todėl jų pupelės yra pigiausios ir daugiausiai naudojamos šokolado gamybai. Trinitario yra tarpinis variantas tarp anksčiau minėtų dviejų rūšių.

Originaliai kakavos medis augo apie Amazonės upę, tačiau europiečiai kolonizuodami Afriką bei Pietų Ameriką ten atsivežė ir kakavos medį. Dabar Afrika yra didžiausia kakavos augintoja. Didžiausi kakavos pupelių eksportuotojai yra Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Indonezija, Nigerija, Brazilija.

Dabartiniai kakavos paruošimo metodai nedaug skiriasi nuo tų kuriuos naudojo majai. Aišku, originaliai majai, turėjo labiau pasitikėti saule bei savo jėga, ką mes dabar galime patikėti mašinoms.

Prinokę kakavmedžio vaisiai paprasčiausiai nupjaunami dideliais peiliais. Šis darbas yra ganėtinai sunkus, reikalaujantis daug fizinės jėgos. Išimtos iš sunokusio kakavos vaisiaus sėklos fermentuojamos (t.y. laikomos 45–60°C temperatūroje 2-6 dienas) kartu su ant jų esančiu minkštimu. Šis procesas padaro pupeles kietas, bei pakeičia jų skonį (jos pasidaro ne tokios karčios). Fermentuotos pupelės džiovinamos – kad jose liktų kuo mažiau drėgmės ir jos negestų.

Šokoladui ir kakavos milteliams gaminti kakavos pupelės skrudinamos, lukštenamos ir smulkinamos. Tada spaudžiamas kakavos sviestas. Kakavos milteliai gaunami sumalus masę, likusią išspaudus kakavos sviestą.

Kas gaminama iš kakavos?

Pirma į galvą atėjusi mintis greičiausiai – šokoladas. Antra – kakavos milteliai ir kakavos gėrimas. Jeigu atidžiai skaitėte straipsnį, aš taip pat paminėjau kakavos sviestą, bet tai toli ne viskas ką galima pagaminti.

Iš kakavos vaisiaus lukštų gali būti gaminami pašarai gyvūnams bei trąšos augalams. Iš šviežių kakavos vaisiaus sulčių galima gaminti alkoholinius gėrimus pavyzdžiui – brendį. Taip pat marmeladas. Įdomu koks kakavos marmelado skonis?

Pabaigti tekstą norėčiau klausimu į kurį neradau atsakymo: kodėl iš populiarėjo kava, o ne kakavos gėrimas?

Nuorodos

History of cocoa

Origins Of Cocoa And Its Spread Around The World

Tikrasis kakavmedis

Theobroma cacao

Kakava

Products that can be made from cocoa

Įdomūs faktai apie šokoladą

Publicistika | Televizija ir radijas mirė ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(1)