Kalėdinis farsas
Sunki vaikystė - mediniai žaislai? Er kaip čia tau dabar? :)))O aš tai sakau.. man biškį dzin, kad Kalėdų senelio nėra (ar tai nebėra) :P Aš šiemet rašysiu jam laišką, nes pagaliau žinau ko noriu ;)) http://www.blogas.lt/nattytte/315315/laiskas-kaledu-seneliui-p.html
Niekada nerašiau kalėdų seneliui laiško, niekada tėvams nesakiau ko norėčiau iš kalėdų senelio :) Niekada nemaniau, jog gaunu tą, ko nusipelniau. Visada žinojau, kad gausiu praktišką dalyką ir turėsiu, kur jį panaudoti :) Ir apskritai kalėdos man niekada nebuvo metas, kai lauki kada gausi dovanų. O galiausiai išvis dovanas su šeimyna apsikeisdavom iš vakaro - net nekišdavom po eglute. Svarbiausiai būdavo ir yra pasėdėti per kūčių vakarą :)
Vyro gyvenime yra tris etapai. 1. Vyras tiki Kalėdų seniu. 2. Vyras netiki Kalėdų seniu. 3. Vyras pats yra Kalėdų senis. Tiesiog NePo šiuo metu antrajame etape ir tiek :)))
[EDIT: tris - trys] Kalėdos Afrikoje. Atskrenda Senis šaltis ir sako: - Nagi vaikučiai, dovanėles gaus tik tie, kurie buvo paklusnūs ir gerai valgė!
mano brolis pirmokas, dabar yra ta kaledu faze kai nori dovau. as tokiu aukso lobynu prisiklausau is ju klasioku. Viena tokia megaite man pasake kai ejom namo ir vaikai snekejo apie kaledas: "Jus tikit kaledu seneliu? o man dovanas mociute po eglute deda ^_^ as pati viena nakti maciau". Vieni tiki kiti ne, kiti veliau pradeda netiket bet manau kad tokiam amziuje reikia tikejimo kazkuom pasakisku. Juk tai vaikyste...
tas jausmas, kai kaledu ryta begi prie eglutes ir tikiesi rasti pacia geriausia dovana pasaulyje :) niekada to nepamirsiu. :) ir paskui apima tas jausmas: "ir vel laukt kitu metu". :)
Kitas labai nefainas jausmas, kai nubėgi prie Kalėdų eglutės ir nerandi nieko, arba randi ne tai, ko tikiesi. Visgi suvokimas, kad iliuzija išsisklaidė, gali būti skausmingas, bent man jis toks buvo, o po to sekė vis daugiau tokių iliuzijų išsisklaidymų, kol galiausiai žmogus atsiduri ten kur ir turėjai - realybėje. Tik kartais apima tas jausmas vadinamas nostalgija ir toks malonus slogučio jausmas, kad kada nors, bent akimirką galėtum būti toks naivus. NePo, paskutiniai tavo įrašai man yra geriausi per visą laikotarpį kiek esu skaitęs, o tai daugiau nei pusė tavojo blogo egzistavimo laiko :) Tikrai džiugu matyti tokius poslinkius, nes jie paįvairina tam tikrus šablonus, kurie buvo išryškėję ankstesniuose tavo įrašuose. Tobulėk ir toliau ;)
Geras pastebėjimas ir holivudiška pabaiga - o gal nušaukim?
Niekad negirdėjau, kad kas nors vaikui sakytų, kad jis buvo blogas, ir dėl to negavo dovanų. Kad ir koks vaikas buvo blogas, Kaledų metu tėvai stengiasi pabrėžti jo geruosius darbus ar gerąsias savybes. Nežinau, nebent kalbi iš savo patirties. Nes toks Tavo aprašytas tėvų elgesys yra tikra ir hiperbolizuota retenybė. Beje, niekad netikėjau Kalėdų seneliu. Labai gaila. Galima sakyti, kad neturėjau vaikystės. :) Užtat ir dovanų niekad nelaukdavau. Neturėjau vaikystės kvadratu? Bet jų gaudavau.