Knyga. Barrington J. Bayley - Dzen ginklas
Kaip knyga gali turėti autorių ir pavadinimą, jeigu ją sudaro dviejų skirtingų autorių romanai? Šią knygą sudaro du romanai: Barrington J. Bayley - Dzen ginklas ir Poul Anderson – Pradžia.
Barrington J. Bayley - Dzen ginklas. Skaitydamas šį romaną jaučiuosi lyg paėmęs aukštosios fizikos vadovėlį, kuriame paaiškinama kodėl gravitacija neegzistuoja ir viskas ką mokiausi mokykloje yra neteisinga. Žodžiu – nieko nesupratau.
Pats knygos veiksmas - tai kaip baltoji mišrainė: tai žirnelis, tai bulvė, tai raugintas agurkas. Todėl papasakosiu apie knygos pasaulį, o ne apie veiksmą.
Didžiulę galaktinę imperiją nuo seno valdė žmonės. Deja, imperijos centre teliko tik milijonas žmonių, tuo tarpu, kai periferijoje jų gyveno šimtai milijonų. Periferija nepatenkinta centrine valdžia nori atsiskirti nuo imperijos.
Norint patenkinti žmonių trūkumą centre, protas buvo suteiktas įvairiems gyvūnams. Visi gyvūnai gavo antros klasės pilietybes. Pilnateisiais piliečiais galėjo tapti tik turintys daugiau nei 90% žmogaus DNR, tačiau šį draudimą gana lengvai galima apeiti. Tik pirmos klasės piliečiai galėjo užimti aukščiausius valdžios ir karines pareigas. Iš gyvūnų gabiausi pasirodė paršai užimantis visas bent kiek atsakingas antraeiles pareigas. Tiesa, gyvūnai turėjo vieną trūkumą – jiems stigo vaizduotės, fantazijos bei meno suvokimo.
Robotai, kurie ilgą laiką atliko visą juodą darbą iš viso neturėjo jokių teisių. Reikalaudami pripažinimo bent jau antros klasės piliečiais, paskutinius šimtą metų robotai streikavo ir nevykdė jokių pareigų, nebent patys to norėdavo.
Kažkuria prasme šis romanas tarsi George Orwell gyvulių ūkis kosmose.
Poul Anderson – Pradžia. Saulei iki susinaikinimo beliko šimtas tūkstančių metų. Žmonės išsivystė į visą apimantį protą ir išsilakstė po visą galaktiką. Viena tokio proto atšaka Gaja liko stebėti Žemės evoliucijos. Kita visą apimančio proto dalis Alfa sunerimusi, jog nesulaukia ataskaitų iš Gajos, siunčia Klajūną pažiūrėti, kas toje Žemėje darosi.
Šis kūrinys man labai primena Arthur C. Clarke – Vaikystės pabaiga, matyt, kiekvieno fantastikos autoriaus gyvenime ateina toks laikotarpis, kai jis turi parašyti apie visą apimantį protą ir Žemės pabaigą.
Mano vertinimas:
- iš principo šlamštas.