Knyga. Dan Brown - Prarastas simbolis

Pradėkim nuo dviejų faktų. Pirma - aš nesu Dan Brown gerbėjas priešingai nei daugelis. Antra - aš neskaičiau DaVinčio kodo.

Harvardo profesorius Robertas Lengdonas netikėtai yra pakviečiamas skaityti paskaitą JAV Kapitolijuje dar šį vakarą. Atvykęs į vietą, vietoj paskaitos, jis randa nukirstą jo globėjo filantropo Piterio Solomono ranką ir gauna reikalavimą iš nežinomo psichopato surasti legendomis apipintą mistinę masonų piramidę, kuri turėtų atskleisti didžiules paslaptis ir suteiktį jį suradusiam žmogui neįtikėtinas galias. Lengdonas netiki legenda net ir tuomet, kai pamato piramidę savo akimis. Negana to šitame reikale savo interesų turi ne tik grobikas, masonai, bet ir CŽV. Na va, aš jums papasakojau maždaug trečdalį knygos.

Su kuo palyginčiau šitą knygą? Su Hariu Poteriu. Bet kadangi aš jo neskaitęs, tai galiu palyginti tik pagal storį. 450 puslapių iškoduoti vieną suknistą piramidę, mano nuomone gerokai per daug, autoriui pasiūlyčiau kitą kartą pagrindiniam veiksmui pasisamdyti nuovokesnį, atkaklesnį ir ryžtingesnį pagrindinį veikėją, esu tikras, jog jis būtų prasisukęs per 250, maksimum per 300 puslapių. Man užkliuvo ir dar vienas dalykas. Autorius teigia, jog visus šiuolaikinius mokslų pasiekimus, pavyzdžiui stygų teoriją, galima rasti aprašytą senuose budistų, musulmonų ir kitų religinių bei filosofinių bendruomenių veikaliuose. Tačiau labiausiai man patiko detalus (net du kartus!) pagrindinio veikėjo pimpalio aprašymas. Skanaus.

Knyga turėtų labai patikti konspiracijos teorijų šalininkams, joje pateikiama daug informacijos, kuri tiesiog prašosi būti patikrinta: noetikos mokslas (apie kurį wikipedia nieko padoraus negali pasakyti), ketinimų eksperimentas, george washington zeus, Albrecht Durer - Melancholy I, gausybė informacijos apie masonų tradicijas, ritualus, žmones... Gaila, jog aš perdaug didelis tingynys, jog norėčiau ieškoti Brown paliktų spragų.

Knygoje ne tik gausu informacijos, kurią skaitote įdomybių skiltyje, bet autorius pateikia ir vietovių žemėlapius, užkoduotas sekas, jų kodus, atrodo tarsi žaistų su skaitytojais, ragindamas juos greičiau nei pagrindinis veikėjas išspręsti galvosūkį.

Mano vertinimas:

- turiu prisipažinti, jog knyga man patiko (aišku, išskyrus tą vietą su vaizdingu (gamtos) aprašymu).

Knygos | Knyga. Aleksandr Gromov - Lemingo metai ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(1)