Knyga. Frederik Pohl - Sugrįžtuvės

Praktinis patarimas rašytojams: nevadinkite savo ateivių rasių tokiais vardais, kurių skaitytojai negali ištarti. Turbūt niekas labiau neužknisa, kaip pusė nesuskaitomo teksto.

Šios knygos ateivių rasė vadinasi hakh'hliai. Be pačios rasės dar mažiausiai tuntas bent kartą paminėtų jų auginamų gyvūnų ir augalų turinčių taip pat neištariamus pavadinimus.

Džonas Viljamas Lisandras Vašingtonas sutrumpintai vadinamas Sendžiu yra užauginamas ateivių ir gražinamas į gimtąją jo tėvų Žemės planetą.

Žemė nesenai išgyvenusi „žvaigždžių karą“ bei globalinį atšilimą nėra labai miela vieta gyventi. Dėl globalinio atšilimo pasikeitę visų žemynų kontūrai, dėl karo sugriauti daugelis miestų, o Afrikoje apskritai žmonių nebelikę. Didžioji dalis dirvožemio bei vandens užteršti, o kosmose Žemę juosia šiukšlių žiedai, neleidžiantys žmonėms palikti gimtosios planetos.

Ateiviai matydami tokią padėti pasisiūlo žemiečiams padėti, tačiau ar jų ketinimai yra tik altruistiški?

O dabar spoileris. Ketvirtadalį knygos Sendis svajoja greičiau patekti į Žemę. Likusią dalį autorius koncentruojasi į tai kaip Sendis rašydamas eilėraščius tikisi, jam paskirtą saugoti, moterį nusitempti į lovą. Už tokį siužetą autorių norisi paimti už pakarpos ir kratyti šaukiant: ką tu po velnių galvojai? Yra ateiviai, kurie nori užkariauti Žemę ir meluoja susiriesdami. Yra žmonės, kurie nori išsaugoti savo planetą ir stengiasi pergudrauti ateivius, tačiau visa tai tik fonas pimpalo audroms?

Mano vertinimas:

– ne tai kad neįdomu, bet tiesiog nuobodu.

Knygos | Knyga. Clifford D. Simak - Šekspyro planeta ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(1)