Knyga. Harry Harrison - Mirties planeta
Kai...Kai man patiko šita knyga... kai ėjau į penktą klasę :D
Reiktų kada prie progos vėl paskaityti.
Hm, jei teisingai pamenu, DinAltas turi ne telepatinių, o telekinezinių gebėjimų. Jis gali ne nuspėti koks skaičius iškris, o priversti kauliukus sustoti būtent reikiama puse į viršų :p
Kažkaip tikėjausi išsamesnės apžvalgos - kas patiko, kas ne ;)
Jop kauliukus jis stabdydavo. Knyga gera, bet mane kažkiek joje nervina harrisono tas ...posūkiai į popsą. Pernelyg daug šaudo gaudo, pernelyg daug veiksmo, ypač pabaigoje ir pan. Žinoma, vaikam, kol nesusiformavęs geras skonis, gal ir tinka tie lakstymai beatodairiški, nes ir pačiam vaikui nekliuvo, bet dabar..vasarą perskaičiau...na tokios grynos septinto dešimtmešio mados..bet čia tik vienas minusas, o visa kita yra puiku; kaip visada puikus humoras, gan įdomūs veikėjų paveikslai, nors gal kiek ir šabloniški ( vėl posūkėlis popsan, bet kartu ir turi patrauklumo, tiesa tai buvo 7 dešimt tad ne harrisono problemos,kad jį po to kopijavo dešimtys autorių) ir, beabejo, itin gražiai nupiešta gamta, būtybės pvz tas peraugęs kirminas iš po žemių :)