Knyga. James Scott Bell - How to write dazzling dialoge

Ištikimesni skaitytojai galėjo pastebėti, jog aš esu didelis James Scott Bell knygų fanas. Tai jau trečioji šio autoriaus knyga mano rankose.

Turėčiau pasakyti, kad tai juokingai trumpa, tačiau labai maloniai besiskaitanti knyga. Daugelis patarimų yra panašus į kitos, gerokai storesnės, knygos apie dialogus patarimus.

Jūs aišku paklausite, tai koks skirtumas? Šioje knygoje yra tik patarimai ir pavyzdžiai, anoje kiekvienas skyrius baigiasi visa gausa pratimų. Patys spręskite ar jums reikalingi pratimai.

Taigi, kokie patarimai sudėlioti šitoje knygoje?

Dialogas visų pirma nėra monologas. Dialogas knygose, priešingai apie gyvenime, nėra apie orą, ta prasme, kiekvienas dialogas privalo turėti tikslą, o ne švaistyti popierių. Geriausi dialogai yra tuomet, kai personažai dalyvaujantis dialoge turi susikertančius tikslus.

Dialogas turi penkias funkcijas: atskleisti istorijos informaciją, atskleisti veikėjų charakterius, pristatyti nuotaiką/toną, pristatyti kūrinio temą, pristatyti sceną.

Rašant dialogus reikėtų atkreipti į veikėjo priešistorę. Ar jis išsilavinęs? Jis gyveno mieste ar kaime? Kokiai bendraminčių grupei priklauso? Priklausomai nuo veikėjo praeities jis rinksis skirtingą žodyną, tarmę, naudos skirtingą slangą (programuotojai savo kalboje naudoja kitokius terminus nei medikai).

Geriausia treniruotė dialogų rašymui yra balsų žurnalai. Balsų žurnalas – tai laisva forma, neredaguotas tekstas, monologas, kuriame veikėjas pristato save. Jeigu kiekvienas kūrinio veikėjas pristatys save prieš pradedant rašyti kūrinį, bus lengviau kurti dialogus. Tai nėra padaroma vienu prisėdimu. Parašykite, pailsėkite, po kiek laiko prisėskite dar kartą ir pažiūrėkite ar veikėjo nuomonė apie save pasikeitė.

Skaitymas dialogų garsiai gali padėti pastebėti kuomet dialogai neskamba natūraliai kūrinyje.

Kitas būdas treniruotis – skaityti filmų scenarijų dialogus ir bandyti paversti juos į savo apsakymo dialogus.

Vienas iš būdų padidinti įtampą yra įterpti kliūtį. Pavyzdžiui du žmonės kalba apie paslaptis ir tuomet prieina trečias žmogus ir įsiterpia į dialogą.

Jeigu dialogas atrodo nuspėjamas pasiimkite savo mėgstamiausią knygą, atsiverskite atsitiktinį puslapį ir perskaitę atsitiktinį sakinį įterpkite jį į savo dialogą.

Paprastai personažai prisiima vieną iš trijų rolių: tėvas, suaugęs, vaikas. Tėvo žodis visuomet paskutinis arba darai taip kaip tau liepė arba eik į kampą. Suaugęs siekia, kad laimėtų visi. Vaikas yra emocionalus ir nelogiškas. Jeigu dialoge dalyvauja du suaugę, tai jis baigiasi greitai ir yra nuobodus. Konfliktas yra įmanomas tik tuomet, kai bent vienas iš dialogo dalyvių nėra suaugęs (čia ne amžiaus, o elgesio prasme).

Panaikinkite visus nereikalingus perteklinius žodžius iš dialogo (nebent jūsų personažas nori kalbėti įmantriai, bet tai turėtų būti vienas personažas, o ne visi).

Jeigu norite sulėtinti istoriją, įterpkite daugiau aprašymų tarp dialogo eilučių, jeigu norite pagreitinti sumažinkite (arba visai panaikinkite) aprašymų skaičių.

Knygoje taip pat yra skyrius apie anglų kalbos gramatiką.

Mano vertinimas:

– aš jau sakiau, kad esu didelis šio autoriaus fanas.

Knygos | Knyga. David Weber - The short victorious war ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)