Knyga. K.M. Weiland - Structuring your novel

Ši knyga paremta keturių kūrinių analize: Pride & Prejudice by Jane Austen (knyga), It’s a wonderful life by Frank Capra (filmas), Ender’s game by Orson Scott Card (knyga), Master and commander: the far side of the world by Peter Weir (filmas). Kadangi, aš nesu nei matęs, nei skaitęs nei vieno iš kūrinių, tai manau, jog pusę svarbių pamokų tiesiog praleidau.

Vis tik aš pabandysiu ištraukti naudingiausias pamokas iš šios knygos ir pasidalinti su jumis.

Kiekvienos istorijos pradžioje turėtų būti pristatytas veikėjas, aplinka ir konfliktas.

Geras kabliukas yra tik tuomet, jeigu jis verčia skaitytojus klausti: o kas atsitiks toliau?

Geros knygos dažniausiai prasideda su pagrindiniu personažu. Gera pradžia prasideda su konfliktu. Gera pradžia prasideda su judėjimu, skaitytojas turi jausti, kad yra kažkoks progresas. Gera pradžia pristato aplinką ir istorijos toną.

Pirmas siužeto taškas (ang. First plot point) turėtų būti apie 25% kūrinio žymę, antras atitinkamai apie 50% ir trečias apie 75%. Pirmasis siužeto taškas yra svarbus pokytis pagrindinio personažo gyvenime.

Visos istorijos yra apie žmones. Visos istorijos apie pagrindinio veikėjo pasikeitimą.

Geroms istorijos nereikia prologo.

Jeigu veikėjų vardai prasidės iš skirtingų raidžių ir skambės skirtingai, skaitytojams bus lengviau skaityti jūsų istoriją.

Parodykite kuo jūsų veikėjai rizikuoja, jeigu nepasieks tikslo.

Pirminis įvykis (ang. Inciting event) – tai įvykis nuo kurio prasideda istorija. Jeigu įsivaizduotumėte istoriją kaip domino, tai pirminis įvykis būtų pirmasis griūnantis domino, kuris paskui save nugriauna visus kitus.

Raktinis įvykis (ang. Key event) – tai įvykis apie, kurį yra istorija. Kartais pirminis ir raktiniai įvykiai gali sutapti, tačiau dažniausiai pirmiausiai įvykta pirminis įvykis, o tik vėliau raktinis. Pavyzdžiui Ender’s game pirminis įvykis yra Formic ateivių invazija, kuri įvyko dar prieš pagrindinio veikėjo gimimą. Raktinis įvykis šiuo atveju yra pagrindinio veikėjo paėmimas iš karo mokyklą.

Antrasis aktas (ang. Second act) yra didžiausia knygos dalis ir užima apie 50% istorijos. Pirmoje antro akto pusėje pagrindinis veikėjas tik reaguoja į aplinkos (blogiuko) poveikius, antroje pusėje jis įgauna balansą ir pradeda jam priešintis.

Maždaug ties 3/8 kūrinio yra pirmasis mažas taškas (ang. First pinch point) – tai yra vieta, kur antagonistas pirmą kartą parodo savo jėgą ir sutriuškina protagonistą.

Trečio akto (ang. Third act) pradžia yra žemiausia pagrindinio veikėjo vieta, čia jis yra visiškai sužlugdytas, bet jis vis tiek pakyla paskutinei kovai.

Kulminacija dažniausiai yra ties 90% žyma.

Scena yra mažesnioji, bet nemažiausia kūrinio dalis. Yra dviejų tipų scenos: veiksmo ir reakcijos. Beveik visada po veiksmo turėtų eiti reakcija. Veiksmas turėtų susidėti iš tikslo, konflikto ir rezultato. Veiksmo tikslas dažniausiai yra mažesnė versija visos istorijos tikslo. Reakcija turėtų susidėti iš reakcijos, dilemos, sprendimo.

Mano vertinimas:

- Lyginti šią knygą su James Scott Bell yra tas pats kaip lyginti moksleivių komandą su profesionalais.

Knygos | Knyga. Glen Cook - Faded steel heat ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)