Knyga. Malcolm Gladwell - Dovydas ir Galijotas: milžinų nugalėjimo menas

Ar aš sakiau, kad esu didelis Gladwell fanas? Esu pasiryžęs perskaityti visas šio autoriaus knygas, jeigu tik jos bus išleistos lietuvių kalba. Kalbant apie leidybą, tai erzina, kai skaitydamas pastebi klaidas.

Autorius teigia, jog į Dovydo ir Galijoto dvikovą mes žiūrime neteisingai. Nors Galijotas ir atrodo milžinas, tačiau šioje dvikovoje nuo pat pradžių jis buvo silpnesnis kovotojas. Mažieji visuomet gali nugalėti milžinus, jeigu nesutinka su jų primestomis taisyklėmis ir pasirenka sau palankias. Kad iliustruotų šiuos teiginius, autorius parašė devynis skyrius, kurie analizuoja įvairias situacijas, kai kurios iš jų labai liūdnos.

Pirmame skyriuje pasakoja apie krepšinio trenerį, kuris taikė spaudimo po visą aikštę strategiją. Krepšinis būdavo labai negražus, visi piktindavosi, tačiau jo komanda laimėdavo.

Antrame ir trečiame skyriuje kalba apie švietimo sistemą ir ten pristatomi du labai įdomūs teiginiai. Pirmasis: geriausias klasės dydis yra 18-24 mokiniai. Jeigu klasė būna didesnė mokytojas nesugeba jos suvaldyti, o nevaldomoje klasėje niekas nieko neišmoksta. Jeigu klasė yra mažesnė, tai joje būna per mažai skirtingo tipo asmenybių ir diskusijos nesirezga. Įdomu tai, kad drovūs vaikai mažose klasėse tampa dar drovesni.

Antrasis teiginys: geriau būti geriausiu studentu blogame universitete, nei blogu studentu geriausiame universitete, nors pagal stojimo balus blogiausias studentas iš geriausio universiteto lenkia geriausią studentą iš blogiausio. Trumpai paaiškinti kodėl taip yra nesugebėsiu, todėl turėsite paskaityti patys.

Ketvirtame skyriuje pasakoja kaip disleksija yra kančia vaikystėje, tačiau padeda pasiekti sėkmės suaugus.

Penktame skyriuje pasakojama kaip buvo sukurti pirmieji vaistai nuo leukemijos. Pagal visus standartus su vaikais buvo elgiamasi labai žiauriai, tačiau, jei niekas nebūtų to daręs, dabar turbūt vis dar nebūtų išrasti vaistai.

Šeštas skyrius pasakoja kokiomis priemonėmis juodaodžiai pasinaudojo norėdami išsikovoti teises JAV. Tos priemonės nebuvo baltos.

Septintas skyrius nagrinėja konfliktą Šiaurės Airijoje ir nusikalstamumo mažinimo programą Niujorke. Daugelis revoliucijų kyla dėl to, kad valdžioje yra idiotai. Šis skyrius mane sugraudino ir privertė susimąstyti.

Aštuntas skyrius pasakoja apie dvi šeimas, iš kurių buvo atimtos (nužudytos) dukros. Čia pateikiamas pavyzdys, kai geri norai nebūtinai duoda tokius rezultatus kaip visi tikisi.

Paskutinis skyrius pasakoja apie miestelį Prancūzijoje, kuriame žmonės slėpė žydus nuo nacių.

Pagrindinė visos knygos mintis, jog egzistuoja apverstos U kreivė. Dalykas iki tam tikro lygio pridedant daugiau pastangų, indelio, pinigų gerėja, o peržengus tam tikrą tašką ima blogėti.

Mano vertinimas:

– įdomu, priverčia susimąstyti, bet neišsprogdina taip stipriai smegenų kaip pirmosios šio autoriaus knygos.

Knygos | Knyga. James Borg - Įtikinimo menas ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)