Knyga. Mirzakarimas Norbekovas - Kur žiemoja Kuzkos močia, arba kaip milijoną sprendimų gauti už dyką
Pirmąją Noberkovo knygą įvertinau teigiamai, antrąją – neigiamai. Dabar mano rankose trečioji knyga, kaip vertinu ją?
Tiesa, viename pirmųjų knygos skyrių parašyta, jog ši knyga padalinta į dvi dalis ir antroji vadinasi „Kuzkos močiutės paslaptys, arba Slapto žinojimo abėcėlė“. Įdomu ar lietuvių leidėjai ją išleis?
Noberkovas sau būdingu stiliumi mala šūdą, blevyzgoja daug negailėdamas nei puslapių nei temų. Dievinu šitą jo stilių. Viename puslapyje išdeda į šuns dienas skaitytoją išvadina jį tinginiu ir dar baisesniais žodžiais, o kitame lyg niekur nieko pasakoja neįtikėtiną istoriją iš savo gyvenimo (vestų kursų). Jeigu esate per daug jautrus ir neturite humoro jausmo geriau skaitykite Tony Robbins.
Viską ką rašysiu toliau bus spoileris, todėl jeigu planuojate skaityti šią knygą, nesigadinkite sau atradimo džiaugsmo.
Tai ko gi šioje knygoje moko Noberkovas?
Pirma. Reikia pažinti save, įsigilinti į save, suprasti koks esate žmogus iš tiesų, atsikratyti primestų rėmų, kurie jums netinka.
Antra. Atleisti. Atleisti visiems, nes tik jų dėka tapote toks žmogus, koks esate dabar. Tarkim, kažkas pasakė, jog jūs storas ir tuomet ėmėte laikytis dietos arba sportuoti... Aišku, ne visi dalykai yra tokie paprasti ir taip lengvai atleidžiami, tačiau labai svarbu nesinešioti pykčio su savimi.
Trečia. Lavinti intuicija. Pas daugelį žmonių intuicija veikia tarsi atvirkščiai. Knygoje autorius pateikia pavyzdžius, kuriuose parodo, jog žmonės iš visų įmanomų variantų vadovaudamiesi intuicija išsirenka patį blogiausią. Išlavinta intuicija padeda bet kurioje situacijoje surasti geriausią sprendimą.
Ketvirta. Oktava. Tai dirbtinis būdas sukelti sau euforija, beje, apie ją pasakojo ir savo pirmoje knygoje. Pasiekus oktavą reikia kelti sau tikslus ir įsivaizduoti, kad juos jau pasiekei.
Tai tiek sutrumpintai atmetus visas alegorijas ir išvedžiojimus.
Mano vertinimas:
– skaitosi labai smagiai, bet kiek iš to naudos sunku pasakyti.