Knyga. Sergej Lukjanenko - Šalčio krantai, Prieš rytą

Šią knygą skaičiau dar prieš puslapio įkūrimą ir tai buvo viena iš labiausiai man patikusių skaitytų istorijų. 

Paprastai taip nedarau, bet kadangi ši knyga yra viena iš ieškomiausių mano puslapyje, nusprendžiau nupūsti dulkes ir parašyti tai ką prisimenu apie ją.

Visų pirma, turiu pasakyti, jog ši istorija yra ištempta per dvi knygas, kurios turi skirtingus pavadinimus, neturiu supratimo kodėl... Ir, aišku, remiantis klasikinėmis Eridano tradicijomis, leidykla niekur apie tai net ketvirtu šriftu neužsimena.

Kokie jūsų santykiai su religija ir biblija? Jeigu esate labai religingas žmogus, jums gali nepatikti kaip biblija interpretuojama šitoje istorijoje.

Įsivaizduokit pasaulį, kuriame progresas sustojo maždaug XIXa. dėl geležies trūkumo. Gera naujiena, šitame pasaulyje galioja magija. Tiesa, nepaprasta magija. Yra žmonės, kurie žino Žodį. Tokie žmonės gali tam tikrus daiktus pasidėti kitoje erdvėje/matavime. Įsivaizduokit, einate į turistinį žygį, susikraunate kuprinę ir pasakę Žodį ją pasidedate, kad nereiktų svorio tempti. O atėjus į vietą tiesiog išsiimate, neblogai būtų ar ne?

Tiesa, daikto kurį galite paslėpti dydis priklauso nuo jūsų žinomo žodžio stiprumo. Kuo galingesnį žodį žinote tuo didesnį daiktą galite paslėpti.

Istorija pasakojama iš paprasto vagies pozicijų, kuris sutinka vaiką Marką žinantį Žodį ir jie kartu patiria daug nuotykių. Atsiprašau už tokį kuklų apibūdinimą, bet nenoriu spoilinti istorijos.

Knyga „Šalčio krantai“ baigiasi taip keistai... nei šis nei tas, tiesiog nukirsta istorija ir viskas, o knyga „Prieš rytą“ prasideda kaip tik nuo to momento, kur baigėsi „Šalčio krantai“

Mano vertinimas:

– viena iš įspūdingiausių ir originaliausių mano skaitytų istorijų, net nežinau su kuo ją galėčiau palyginti.

Knygos | 200 knygų! ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(2)