Knyga. Skomanto kronikos - Į pasaulio kraštą ir atgal

Tai yra paskutinė šiuo metu išleista Skomanto knyga apie Žybartų šeimyną. Taigi, galiu pasidėti pliusą, jog įveikiau, kažkada vaikystėje pradėtą skaityti ciklą.

Knygos veiksmas vyksta 1248 metais, kai Einius su savo draugu Anapu ben Erachu keliauja į mongolų sostinę Karakarumą.

Tai yra viskas ką galima pasakyti apie knygą. Toliau pakalbėsiu apie spoilerius ir kitus blogus dalykus. Pradėkim nuo to, kad knyga yra 150 puslapių ir Einius per visą ją padaro tik tris veiksmus: pirmame puslapyje išgelbėja rusų kniazių nuo mirties, 70-tąjame nenusilenkia mongolų kilmingajam ir jau prieš pat galą duoda patarimą kinui. Kitaip sakant visą tai galima sutalpinti į puslapio, maksimum dviejų apsakymą, tai iš kur atsirado visas tas tekstas?

Gamtos aprašymai, papročių aprašymai, įvairių personažų (istorinių asmenybių?) gyvenimo peripetijų atpasakojimai, žodžiu, daugybė teksto, kuris niekaip neįtakoja siužeto ir niekaip nesusijęs su pagrindiniais personažais. Edukacine prasme gal ir yra koks vienas, kitas gramas įdomios informacijos, tačiau labai sunku suprasti, kur yra tikri istoriniai įvykiai/faktai, o kur yra autoriaus fantazija.

Ši knyga savo stiliumi identiška Dviem kalavijams. Tie patys personažai keliauja ir per visą knygą nieko neatsitinka.

Mano vertinimas

– kartais sunku suprasti kodėl tokios knygos yra leidžiamos.

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)