Knyga. Terry Pratchett - Mažieji laisvūnai
Kalbėdami apie fantastiką negalime nepaminėti Eridano, kuris išleido dvi pirmąsias plokščiojo (disko ?) pasaulio knygas: Magijos Spalva ir Šviesa fantastiška. Ši knyga yra 30. Ir atvirai kalbant, jeigu nebūčiau skaitęs pirmų dviejų, tai šitos tikrai nebūčiau pirkęs.
Kodėl ši knyga priklauso plokščiojo pasaulio ciklui, perskaitęs visą taip ir nesupratau. Visas veiksmas vienodai galėtų vykti tiek Hario Poterio, tiek Andersono pasakų pasauliuose.
Mažieji laisvūnai yra ne iš fantastikos, bet jaunimo (vaikų ?) knygų lentynos ir todėl pareina su visomis pasekmėmis: iliustracijos, įmantrūs skyriaus pavadinimai bei tokio dydžio šriftas, kad jeigu skaityčiau autobuse, tai galėtų skaityti dar dvi eilės sėdinčios už manęs.
Tiesa pasakius, ši knyga neveltui atsidūrė vaikų kategorijoje. Visas turinys yra gryniausia pasaka išskyrus vieną puslapį, kuris mane sutrikdė. Nuo kelių metų vaikai žino iš kur atsiranda mažieji laisvūnai? Ta prasme, knygoje nieko tokio nėra, tiesiog tas vienas puslapis verčia pagalvoti, jog knygai vertėtų uždėti N-7 ženklą, priešingų atveju būčiau ją rekomendavęs patiems mažiausiems.
Devynerių metų Marlinė svajoja užaugusi būti ragana. Būrėjos gali žmonės pasakyti ateitį, tačiau jos sako tik tai ką žmonės nori girdėti. Raganos irgi gali pasakyti žmonėms ateitį, tačiau jos visuomet sako tiesa. Todėl žmonės raganų nemėgsta.
Sapnų pasaulio Karalienė pavogia Marlinės broliuką Ventvertą. Marlinė padedama mažųjų laisvūnų, kurie kaip suprantu pavaizduoti ant knygos viršelio, leidžiasi į stebuklingą pasaulį gelbėti savo brolį.
Skaitant knygą susidaro įspūdis, kad vertėja turėjo gerokai pasikankinti, norėdama perteikti autoriaus stilių, knyga skaitosi smagiai, todėl manau, jog jai pavyko.
Kalbant apie Pratchett negalima nepaminėti jo humoro jausmo, kurio su nieko nepalyginsi.
Mano vertinimas:
– knyga skirta vaikams, bet iš bėdos gali skaityti ir vyresni.