Knyga. Tim Powers - Magiškos vilnys

Šią knygą nusipirkau todėl, kad man patiko ankstesnis autoriaus romanas apie alkoholikus. Ir tikrai nebuvau nusivylęs.

Norėčiau užduoti jums du klausimus. Pirmas tiems, kas skaitė Paskui aušrą: ar patiko? Antras tiems, kas neskaitė: ar jums patinka fantastinių filmų ciklas apie Karibų jūrų piratus?

Aprašymas ant knygos nugarėlės beveik teisingas išskyrus tai, kad perskaitęs visą knygą neturėjau progos susipažinti su Barnonu Šeštadieniu, tačiau jis buvo paminėtas, net abu kartus. Kaip ir visi kiti žodžiai esantys knygos aprašyme...

Istorijos veiksmas vyksta maždaug 1718 metais, jeigu apskritai ką nors reiškia metai fantastinėje knygoje. Pagrindinis veikėjas Džonas Šandanjakas keliauja iš Senojo pasaulio (Anglijos) į Naująjį (Jamaiką) tikėdamasis susitvarkyti paveldėjimo dokumentus ir tapti turtingu žmogumi, tačiau kelionės metu laivą užpuola piratai. Po kvailo Džono išsišokimo piratai jam palieka tik dvi galimybes: būti nužudytam tuoj pat arba tarnauti piratams. Jaunuolis nelabai nori patilkti šį pasaulį, taigi prasideda jo nuotykių ir alkoholio pilnas gyvenimas, apie kokį jis niekada negalvojo. Džonas greitai tampa puikiu jūreiviu ir išmoksta naudotis magija, kuri čia tokia pat įprasta kaip druska Senajame pasaulyje.

Knygos trūkumai. Istorija kiek ištempta. Knygoje daug veikėjų ir autorius nori papasakoti kiekvieno pilną gyvenimo istoriją. Taip pat nemažai epizodų, kurie neatskleidžia veikėjo charakterio bei niekaip nesusiję su pagrindine įvykiu eiga. Pavyzdžiui net du nesėkmingi bandymai pagrindinio veikėjo pasimylėti su kito pirato žmona... Susidaro toks įspūdis, jog autorius parašė 290 puslapių knygą, o redaktorius jam sako: nebus 300 - neleisiu.

Atsiprašau už spoilerį, bet šita knyga praktiškai identiška Paskui aušrą: yra mergina, kurią norima paaukoti magiško ritualo metu, yra vaikinas, kuris nori ją išgelbėti, yra piratai, magija, dvasios ir vandenynai. Na, aukojimo ritualai ir pagrindiniai veikėjai šiek tiek skiriasi.

Jeigu jau pradėjau spoilerius, man ypač patiko kaip susiję geležis, magija ir kraujas. Geležis riboja magijos galias, todėl Senajame pasaulyje, pradėjus gausiai naudoti geležį, magija išnyko. Magai, kurie knygoje vadinami bokorais, negali prisiliesti prie geležies ir turi valgyti tik specialų maistą. Kai kas nors užsiima būrimu aplinkui pasklinda geležies kvapas, o visi geležiniai daiktai įkaista. Kuo stipresnė magija tuo labiau geležis kaista. Na ir jokia rimta magija neapsieina be kraujo praliejimo.

Mano vertinimas:

– ką aš galiu pasakyti... Man patinka piratai.

Knygos | Knyga. Robert A. Heinlein - Žvaigždžių žvėris ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)