Knyga. Tobias S. Buckell - Krištolinis lietus
Niekada nebūčiau sugalvojęs sniegą pavadinti krištoliniu lietumi. Tai yra pirmoji Xenowealth (Ksenos paveldas? lobis? turtas?) dalis. Neslėpsiu – labai norėčiau, kad ir kitos šio ciklo dalys būtų išleistos lietuvių kalba.
Tai sudėtinga knyga, visų pirma dėl to, kad joje daug „baisių žodžių“, kuriais vadinami ginklai, vadų pareigos, pastatai ir t.t. Antra, šioje knygoje sumišę actekų ir vudų kultūrų pavadinimai, nors veiksmas vyksta net ne Žemėje. Trečia, rašytojas nesicackina kaip daugelis kitų ir iš karto numeta mus į veiksmo sūkurį.
Nanagadiečiai ilgai ir ramiai gyveno apsupti Prakeiktųjų kalnų bei vandenyno, nes vienintelis kelias į jų teritoriją ėjo per gerai saugomą Mafolio perėją, tačiau actekai sugebėjo prasikasti tunelį po kalnais ir užplūdo taikius žmones.
Dabar vienintelis išsigelbėjimas yra protėvių paliktas ginklas „Ma Vi Džangas“. Tik Džonas de Branas žino tikslias šio ginklo koordinates. Tačiau „Ma Vi Džangą“ nori gauti ir teotliai (actekų dievai). Kas pirmieji suras tą mistinį ginklą?
Šioje knygoje gausiu ne tik nuotykių, bet ir politinių intrigų, tačiau priešingai nei kitose knygose kenkėjai, sabotuotojai dažniausiai neįgauna konkretaus žmogaus pavidalo, o tiesiog yra anonimai iš minios.
Didžiausią įspūdį iš visų veikėjų man paliko Peperis – jis beveik dievas ar supermenas, priklausomai nuo to, kuris žodis jums patinka labiau. Mielai paskaityčiau Peperio nuotykių priešistorę prieš atsiduriant šitoje planetoje.
Mano vertinimas:
– nors iš pradžių knyga pasirodė gana sunki, tačiau nuotykiai tuoj pat mane įtraukė ir nepaleido iki paskutinio puslapio.