Knygos. Gerard Klein - Karo dievai
Kiek galima skaityti autorių, kuris rašo tik apie šachmatus? Aš jums jau pasakojau visai neseniai apie to paties autoriaus knygą „Žvaigždžių gambitas“, tiesa, šį kartą šachmatų lenta nebuvo joks simbolis. Na, bet apie viską iš pradžių.
Po ilgo karo tarp Žemės ir Urijos, žemiečiai nusprendė priešų sostinėje išlaipinti slaptą ginklą. Tačiau per klaidą planetoje atsidūrė ir Žoržas Kordonas. Bandydamas išgyventi netikėtoje padėtyje Žoržas supranta, kad atsidūrė visai ne ten kur turėtų arba ten tik ne tuo laiku. Kuo toliau tuo jo nuotykiai darosi keistesni.
Perskaitęs pirmus du puslapius galvojau, kad tai labai įdomi knyga, nuotykiai nuo pat pirmo puslapio! Deja, greitai teko nusivilti nes prasidėjo visiškai nelogiškos nesąmonės, gerai bent jau tiek kad aš buvau kantrus ir ilgainiui tos visos nesąmonės buvo paaiškintos. O jeigu kalbant ne tokiomis abstrakcijomis, tai šio romano vinis – kelionės laiku. Taigi, visai logiška, kad iš pradžių man nieko suprasti nepavyko. Kita vertus, kad ir kaip būtų logiška, skaityti nuo to įdomiau nepasidaro. Šiame romane kaip ir pirmojoje knygoje trūksta nuoseklumo, paaiškinimų.
Jau rašydamas praeitą kartą norėjau pasakyti, kad tai ne tas rašytojas dėl, kurio klykia mažos mergaitės, kaip dėl dalyvių iš „Kelio į žvaigždes“. Dabar galiu dar pridėti, jog tai vienas iš tų rašytojų, kurio perskaitęs vieną knygą gali papasakoti apie ką bus visos kitos.
Be romano knygoje yra dar du tragiškai besibaigiantys kitų autorių apsakymai. Michael Demuth – „Svetima vasara“ pasakoja apie vienintelį po laivo katastrofos išgyvenusį kosmonautą. Jolie Verlange – „Burbulai“ pasakoja apie pasaulį, kurį užpuolė į muilo burbulus panašūs padarai ir todėl žmonės negali ramiai išeiti į gatvę.
Mano vertinimas:
– Galit skaityti šią knygą, jeigu dar neskaitėte nieko iš šio autoriaus kūrinių, o jeigu jau skaitėte tai greičiausiai skaityti dar ką nors jums nekils noras.