Knygos. Gerard Klein - Žvaigždžių gambitas

Didžiulėje galaktikoje gyveno daug žmonių, tačiau tarp planetų buvo susisiekimo problema. Norėdamas nuskristi iš vienos planetos į kitą turėdavai skristi šviesos greičiu, tau kelionė trukdavo trumpai- savaitę, dvi, tačiau planetoje tuo metu praeidavo dešimt, šimtas ar net tūkstantis metų. Taigi, aišku kad, tokiomis sąlygomis niekas nenorėjo keliauti po kosmosą. Tačiau imperijos vadovybei nuolatos reikėjo naujų kosmoso užkariautojų ir todėl verbuotojams reikdavo imtis klastos. Žergas Alganas irgi buvo užverbuotas klasta, jam tai visiškai nepatiko ir nuo pat pirmos savo kelionės pradėjo ieškoti būdų kaip iš ten ištrūkti. Netrukus jis sužinojo, kad kažkur galaktikos platybėse slepiasi ateiviai ir kad jie kažkaip siejasi su šachmatų lenta ir narkotiniu gėrimu zotlu. Žmonės, kurie suteikė jam tą informaciją pažadėjo padėti pabėgti.

Knygoje man labiausia patiko puritonų pasaulis. Įsivaizduokit pasaulį kuriame vyrauja neryškios spalvos, daugiausia juoda ir balta. Visi žmonės slepia savo veidus po kaukėmis. Gyvenimas be emocijų ir be amžiaus. Niekada nenorėčiau patekti į tokį pasaulį.

Be pagrindinio romano knygoje dar yra trys apsakymai. Jona – pasakoja apie biologinių žmonių laivų tramdytoją. Naujos kartos žmonių laivai yra biologinės būtybės neturinčios sąmonės, jos valdomos žmonių-vedlių mintimis, tačiau kartais atsitinka taip, kad vedlys žūsta ir nevaldomas laivas skrieja erdve. Juodas apvadas – du kosmonautai skrido užkariauti Žemei naujų kolonijų, tačiau grįžo tik vienas. Kas ir kodėl taip atsitiko? Neprilygstamasis – Naujoje Žemės kolonijoje gyveno plėšrūs padarai, kurių niekas nematė, bet visi bijojo. Kokį ginklą panaudoti prieš nematomą gyvūną?

Mano vertinimas:

– Apsakymai įdomus, suteikia naujų minčių, bet apsakymai yra apsakymai. O romanas tai silpnokas, trūkta veiksmo, konkretumo, aiškumo.

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)