Korupcija

Korupcija yra geriausias valstybės turtingumo indikatorius. Paprastai mes galvojame, kad korupcija yra neturtingos valstybės pasekmė, tačiau iš tiesų tai yra priežastis. Niekas kitas nėra svarbu.

Valdymo forma yra nesvarbu. Tai gali būti demokratija, tai gali būti diktatūra ar karalystė. Tiesa, korupcija žymiai dažniau suveši diktatūroje nei demokratijoje, nes būti nepakeičiamu yra privalumas. Pagalvokite patys.

Demokratinėje sistemoje visi yra pakeičiami. Jeigu kas nors prisidirba, sukelia daugiau nei vieno žmogaus pasipiktinimą, tuoj pat bus išspirtas iš ofiso. Vienintelis atvejis, kai demokratinėje valstybėje įmanoma ilgalaikė korupcija, kai didžioji tautos dalis mano, kad tai yra normalu. O kada žmonės mano, kad tai yra normalu? Pavyzdžiui, kai išsivaduoja iš Sovietų sąjungos. Realiai pagrindinė priežastis, kodėl mes gyvename blogiau, nei estai ar kitos valstybės, nes pas mus korupcijos lygis didesnis. Kita vertus, mes gyvename geriau nei rusai, baltarusai, ukrainiečiai, rumunai...

Dabar pagalvokite apie diktatūrą. Norėdamas išsilaikyti poste, į visas pozicijas diktatorius paskirs patikimus žmonės. Vadinasi, niekas tavęs nepakeis, jei atvirai nešokinėsi prieš vadovą ir tavęs nepagaus slaptai bandant nuversti diktatorių.

Kiekvienas patikimas žmogus į atsakingas pozicijas po savimi taip pat norės pasiskirti patikimus žmonės ir t.t. kol piramidė pasieks žemę. Jeigu esi tas patikimas žmogus, vienintelis dalykas, ką tau reikia daryti norint išlikti poste dalintis su savo viršininku.

Kai sakau niekas nėra svarbu, taip pat nėra svarbu kiek ir kokių gamtinių resursų turi ar neturi valstybė. Pavyzdžiui Rusija turi daug gamtinių resursų, tačiau vargu ar kas nors ją pavadintų turtinga, kodėl? Norint būti turtingu, reikia resursus atiduoti tam kuris siūlo daugiausiai pinigų. Elementari matematika, kuri deja, neveikia diktatūriniuose rėžimuose. Kalbant apskritai, korumpuotose valstybėse gamtiniai resursai atitenka aukščiausio partijos rango politiko giminaičiui, kuris pasiūlo didžiausią kyšį. Pagalvokite apie tai. Kas yra aukščiau valdžios sluoksniuose, tas anksčiau sužino apie naudingus resursus. Jeigu nenori pats, tuomet pasiūlys savo draugams ir giminaičiams. Jeigu abu giminaičiai lygus gaus tas, kuris pasiūlys didžiausią atkatą.

Kuo žemiau valdžios struktūrose esi, tuo nereikšmingesni projektai, ta prasme trupiniai nubyra iki tavęs.

Teisingame pasaulyje projektai turėtų atitekti tiems, kas gali išspausti daugiausiai naudos. Tas kas gali išspausti daugiausiai naudos pasidalina ta nauda mokėdamas mokesčius, korumpuotose valstybėse mokesčiai gali būti slepiami.

Kodėl korumpuotos valstybės tampa neturtingomis? Neskaitant to ką jau paminėjau, kad resursai kurie galėtų duoti didžiulius pelnus nubyra į nekompetentingas kišenes ir slepiami mokesčiai yra ir dar keletas kitų priežasčių.

Korumpuotos valstybės dažnai žlugdo iniciatyvą. Scenarijus vienas. Tarkim jūs norite statyti degalinę. Jūs einate išsiimti leidimų koks nors politikas pamato, kad tai gera vieta ir degalinė ateityje gali būti labai pelninga. Politikas užblokuoja jūsų prašymą ir per tą laiką išrūpina dokumentus savo giminaičiui.

Scenarijus du. Tarkim, kad jūs norite statyti tą pačią degalinę. Jums reikia susirinkti dokumentus, tačiau dokumentai neduodami be kyšio. Jeigu jūs nesutinkate duoti kyšio iš karto iškrentate iš žaidimo. Kiti žmonės sutiks, tuomet kolegos biurokratai ims pavydėti, todėl yra sukuriamos biurokratinės sistemos, kur vietoj vienos pažymos reikia dešimt ir kiekvieną kartą reikia duoti kyšį, taip ir laksto žmogus biurokratiniais koridoriais rinkdamas visas pažymas.

Kartais norint išlaikyti valdžią savo rankose reikia nevisai legalių elementų, kurie paragintų, motyvuotų žmones apsispręsti teisingai. Aišku, tie elementai kartą padėję valdžiai niekur nedingsta ir toliau gyvuoja užsiimdami savo veikla. Ko pasekoje kenčia visi gyventojai, o valdžia nieko nedaro, nes nežino kada vėl gali prireikti šių paslaugių įtikinėtojų.

Kodėl Lietuva yra neturtinga? Mes išėjome iš Sovietų sąjungos, sistemos kur korupcija buvo sistemos dalis, net sakyčiau išgyvenimo mechanizmas, kai kuriais atvejais. Deja, tokie žmonės mano, jog duoti kyšį yra normalu. Buvo labai sunku atsisakyti šio blogo įpročio. O gal turėčiau sakyti yra? Naujoji karta nėra tokia tolerantiška kyšiams, bet kai kur vis dar sėdi senieji diedai. Tačiau aš esu nusiteikęs optimistiškai ir manau, kad tai yra pagydoma.

Nusikalstamas elementas, kuris suvešėjo tik atgavus nepriklausomybę irgi buvo sutramdytas. Aišku, tokia vieta nelieka laisva ilgam. Bet aš irgi optimistiškai tikiuosi, kad padėtis gerėja.

Yra vienas dalykas, kuris mane erzina, tai kai politikai skiriasi savo partiečius ar giminaičius į valstybinių įmonių valdybas ar vadovų pozicijas. Dažniausiai tokie žmonės parenkami ne pagal kompetenciją, kas savo ruoštu skatina kyšius ir atkatus. Plius pasikeitus valdžios vėjams, senieji vadovai nupučiami ir pasodinami nauji, priklausantys teisingai partijai. Verslas negali būti sėkmingas taip dažnai keisdamas žmones nepriklausomai nuo jų pozicijos.

Tai veda prie sekančio klausimo: valstybinės bei savivaldybių įmonės, ar tikrai jų reikia? Tarkim, kad dujos ir elektra yra gyvybiškai svarbūs resursai, todėl juos privalo valdyti valstybė. Tačiau yra daugybė kitų įmonių pavyzdžiui paimkime traukinius. UK traukiniai yra privatūs kodėl pas mus ne? Tiesa pasakius, traukiniai viena iš nedaugelio valstybių įmonių kurios yra pelningos, tačiau dėl korupcijos daugelis tų pinigų nusėdo vadovų kišenėse, o ne valstybės biudžete. Buvo ne vienas skandalas susijęs su traukiniais.

Vietoj to, kad dar šaudyti į valstybines įmones pažiūrėkime į savivaldybių įmones ir iš karto pasirinkime kontraversišką pavyzdį - viešasis transportas. Tokiuose mažuose miesteliuose kaip Ukmergė, Prienai, aš galiu patikėti, kad neatsiras verslininko, kuris norėtų užsiimti vietinių keleivių pervežimu. Bet pažiūrėkime į Vilnių. Ten buvo tiek mikriukai, tiek privatūs vežėjai, kurie, tiesa pasakius, buvo specialiai skurdinami ir išvaryti.

Ar aš sakiau, kad UK viešasis transportas yra privatininkų? Kaune mikriukai atiteko Kautrai t.y. verslui aš asmeniškai kaip klientas neturiu nusiskundimų, tiesa, nežinau, kaip iš verslo pusės. Šie pavyzdžiai rodo, kad tai yra įmanoma, tai kodėl nepabandžius praplėsti privačių paslaugų spektro perleidžiant jas iš valstybės ir ar savivaldybių?

Visi kas gali daryti verslą daro verslą, todėl valstybinės įmonės tampa smėlio dėže žmonėms, kurie niekada gyvenime nebūtų kūrę verslo. Turbūt nereikia stebėtis, kad daugelis valstybinių įmonių yra nuostolingos. Atsikračius nuostolingų įmonių daugiau pinigų liks biudžete, jie galės būtų panaudoti kitose srityse ir mes visi gyvensime geriau.

Apibendrinant kuo daugiau mes laimime kovą su korupcija, tuo gyvenimas šalyje tampa geresnis. Mums dar toli iki vakarų, bet Rusijai, Baltarusijai lygiai taip pat toli iki mūsų.

Istorijos | Teisė pasirinkti ->

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)