Kūčios ir jų patiekalai

Dar 2006 metai juokais parašiau apie 12 Kūčių patiekalų. Mano nuostabai tas įrašas tapo labai populiarus, tačiau beveik visi žmonės radę ne to ko tikėjosi labai pasipiktino. Taigi pabandysiu ištaisyti šią klaidą. 

Lietuva – vienintelė valstybė švenčianti Kūčias, nes jų kilmė yra pagoniška, kaip ir daugelio ilgus amžius gyvuojančių lietuviškų švenčių, tačiau atėjus į Lietuvą krikščionybei visos šventės buvo adaptuotos, taip Saulėgrįžos šventė tapo Kūčiomis – Jėzaus gimimo diena.

Remiantis Kūčių tradicijomis ant stalo turi būti 12 patiekalų, nes jie simbolizuoja dvylika metų mėnesių (Iš tiesų pagonių kalendoriuje buvo devyni mėnesiai). Arba pagal krikščionišką aiškinimą – dvylika Jėzaus mokinių. Ant stalo negali būti patiekalų iš mėsos ar pieno, nes tai paskutinė advento diena (pagonys advento neturėjo ir propagavo mėsos valgymą). Taip pat porcijos turi būti mažos ir kuklios, nes persivalgymas – nuodėmė.

Šventinė vakarienė prasideda tik tuomet kai danguje pateka Vakarinė žvaigždė (~18 - 19 val.). Jeigu praėjusiais metais kas nors giminėje mirė, tai ant stalo padedama tuščia lėkštė (arba pastatomas kryžiukas), tikima, jog per Kūčias vėlės ateina vakarieniauti kartu su šeima (pagoniškas paprotys).

Vyriausias šeimos narys prieš pradedant vakarienę sukalba malda ir padėkoja Dievui už praėjusius metus. Tuomet visi šeimos nariai dalinasi ir laužia vienas kito plotkeles (liet. kalėdaitis) (Pagonys lauždavo šviežiai keptos duonos kepalą). Plotkelės laužimas simbolizuoja pasidalinimą savo rūpesčiais su kitais šeimos nariais, manoma, jog dėl to kiti metai turėtų būti lengvesni.

Tradiciniai patiekalai ir jų pavadinimai skiriasi priklausomai nuo Lietuvos regiono (dėl pagoniškos šventės kilmės). Pats svarbiausias šventės akcentas yra kūčiukai ir aguonpienis. Kiti šventinio stalo atributai yra: ryškiai raudonas spanguolių kisielius, žuvis, grybai, pupos, žirniai, obuoliai, kviečiai, medus, riešutai. Tikrųjų patiekalų ir jų receptų turbūt nežino tiksliai niekas, tačiau pagal pateiktus ingredientus galima nesunkiai improvizuoti: marinuota silkė, tešloje apkepta žuvis, koldūnai su grybais, daiginti kviečiai meduje, pupų ir duonos mišrainė.

Visi Kūčių patiekalai patiekti pagal protėvių tradicijas turėjo simbolinę reikšmę. Obuoliai (ir žirniai) simbolizuoja pirmųjų žmonių Ievos ir Adomo nuodėmes (krikščioniškas aiškinimas). Kviečiai (ir pupos) – derlių, tai juk vienas iš pagrindinių duonos ir visų miltinių patiekalų ingredientų (pagoniškas aiškinimas). Medus – šviesos ir sveikatos simbolis (pagoniškas aiškinimas). Kūčiukai – paskutinės vakarienės duona (krikščioniškas aiškinimas). Žuvis primena apie stebuklą, kai Kristus pamaitino minią dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos (krikščioniškas aiškinimas). Spanguolės apsaugo nuo priešų (pagoniškas aiškinimas). Lydeka – vaisingumo simbolis (pagoniškas aiškinimas).

Neatsiejama žemaitiško Kūčių stalo dalis yra kanapės. Paskrudinti malti kanapių grūdai su truputėliu druskos, svogūnų ir česnakų yra vadinami kanapyne, valgomi su karštomis bulvėmis.

Su kuo jums asocijuojasi Kūčios ir Kalėdos? Man – su mandarinais, tačiau remiantis senoviniais papročiais ant Kūčių stalo negali būti patiekalų iš vaisių, daržovių ar žuvų, kurios natūraliai neauga Lietuvos teritorijoje.

Kūčios yra sena šeimos susibūrimo šventė ir aš manau, jog tai daug svarbiau už patiekalus, kuriuos dėsite ant stalo. Susitaikykite, atleiskite ir pabūkite drauge.

Daugiau apie Kūčių tradicijas ir patiekalus galite skaityti nuorodose.

Nuorodos:

Kūčios

Šv. Kūčios

Kūčios

Kūčios, Kalėdos ir papročiai

Kūčių patiekalai mamos dienoraščio forume

Stalų kėlimai, Diedai ir Kūčios

Angelė Šarlauskienė: ŠVENTIEJI KŪČIŲ VALGIAI

Kūčių stalas pagal senolių papročius

Kūčių patiekalai ir tradicijos

Kūčios – archajiška šventė su modernumo prieskoniu

Brukštelk žinutę