Kuo norėtum būti užaugęs?
Daugelis iš jūsų greičiausiai jau pasirinkote savo mėgstamą sritį ir turite darbą. Tačiau šiandien aš norėčiau pakalbėti ne apie konkrečią profesiją bet... pavadinkim tai gyvenimo būdu, nes geresnio apibūdinimo tam nesugalvojau.
Darbuotojas. Nesvarbu ar tu esi santechnikas ar buhalteris, net jeigu esi vadovas, vis tiek esi tik samdomas darbuotojas. Kylant karjeros laiptais didėja atsakomybė, tai skiria vieną darbuotoją nuo kito, tačiau kaip grupė vis tiek darbuotojai turi labai daug panašumų.
Privalumai. Kol ateini kiekvieną dieną į darbą, gauni garantuotą algą. Darbas kiekvieną dieną laukia tavęs. Sąlyginai maža atsakomybė (karjeros laiptuose jinai kinta nuo praktiškai jokios iki labai didelės, tačiau didžiosios masės jinai išlieka gana ribota). Tereikia būti vienos srities specialistu (IT srities darbuotojai gali ginčytis, jog jiems reikia mokėti daug kalbų, tačiau jų niekas neprašo taisyti troleibuso). Darbo dienos laikas yra fiksuotas. Kiekvienais metais gali turėti tam tikrą laisvų dienų skaičių.
Trūkumai. Tai mūsų atskaitos taškas, todėl trūkumų nėra. Jeigu pasirinktume kitą atskaitos tašką, trūkumų būtų daugybė.
Verslininkas. Nevisi nori būti darbuotojais ir tai yra tikra palaima, nes verslininkai sukuria darbo vietas kitiems. Dažnai verslo pradžioje tenka būti visų sričių specialistu, atlikti kelių žmonių darbą, tačiau verslui įsivažiavus lieka tik viena pareiga – delegavimas.
Privalumai. Pats sau bosas. Galimybė daug uždirbti. Pats sprendi su kuo dirbti, o su kuo ne. Niekas negali tavęs atleisti.
Trūkumai. Didelė rizika, atsakomybė, nežinomybė, stresas. Darbo diena dažnai trunka ilgiau nei aštuonias valandas. Reikia išmanyti keletą sričių (priklausomai nuo įmonės dydžio gali tekti išmanyti: finansus, planavimą, marketingą, valdymą, delegavimą).
Startuperis arba dar vadinamas entrepreneris – tai tam tikra verslininko rūšis, todėl labai panašu į buvimą verslininku ir vis tik yra keletas skirtumų.
Privalumai. Pats sau bosas. Galimybė labai daug uždirbti. Pats sprendi su kuo dirbti, o su kuo ne. Gali daryti ką nori, kas tau rūpi. Galimybė pakeisti pasaulį. Galimybė susitikti su įvairiais, labai įdomiais žmonėmis.
Trūkumai. Didelė rizika, atsakomybė, nežinomybė. Darbo diena dažnai trunka ilgiau nei aštuonias valandas. Reikia išmanyti keletą sričių. Daug laiko tenka praleisti ieškant investuotojų.
Freelanceris – tai tarsi verslininkas, kuris neturi pavaldinių, todėl atitinkamai trūkumai ir privalumai labai panašus į buvimą verslininku.
Privalumai. Pats sau bosas. Pats sprendi su kuo dirbti, o su kuo ne. Pats sprendi kur ir kada prasideda tavo darbo diena ir kada jinai baigiasi. Gali daryti ką nori, kas tau rūpi. Esi atsakingas tik už save.
Trūkumai. Didelė rizika, nežinomybė. Darbo diena dažnai trunka ilgiau nei aštuonias valandas. Reikia išmanyti keletą sričių. Reikia pačiam susirasti darbą (klientą). Nėra atostogų.
Šiuo metu maždaug 90% žmonių yra darbuotojai, su tuo viskas yra gerai ir teisingai, taip turėtų būti visada? Ne. Darbuotojas – tai industrinės revoliucijos amžiaus palikimas.
Pavyzdžiui pažiūrėkime į siuvyklą. Nuo industrinės revoliucijos pats fabrikas pasikeitė nedaug: galbūt atsirado kondicionierius, galbūt siuvimo mašinos tapo mažesnės ir dabar tikrai prižiūrėtoja nesinešioja bizūno. Tačiau darbas liko toks pats vergiškai sunkus, o atlygis siaubingai mažas.
Vienintelė priežastis, kodėl siuvykloje dirba žmonės, nes jų darbo jėga vis dar kainuoja pigiau nei pirkti robotą. Jūs manote, jog robotai nesugebėtų pasiūti jums džinsų? Arba surinkti iPhone? Robotai jau senai surinkinėja naujus automobilius. O tobulėjant technologijoms robotus galima padaryti ne tik protingesnius bet ir mažesnius. Ateityje ši sritis turi pasikeisti ir tokios profesijos kaip siuvėja nebelikti. Apskritai visos profesijos, kurioms reikalingas tik bukas fizinis darbas turi išnykti. Vienintelis klausimas po kiek metų?
Pasidairykime po informacinio amžiaus profesijas ir kaip pavyzdį paimkime programuotojus. Dabar įmonės skundžiasi, jog sunku rasti darbuotojų, o geriausi išeina dirbti freelanceriais. Ir turbūt nieko keisto tame nėra, jeigu vieno amžiaus profesijos atstovus nesiseka priversti dirbti pagal pasenusią praėjusio amžiaus filosofiją?
Programuotojai yra dvidešimt pirmo amžiaus Holivudo žvaigždės, todėl ir viskas aplinkui turėtų vykti atitinkamai. Kadangi jau prakalbome apie filmus, tai paimkime du pavyzdžius.
Batman Begins. Kiek žmonių atėjo žiūrėti filmą dėl:
Warner Bros. Pictures – 0
Gero režisieriaus – 1%
Gerų, žinomų aktorių – 1%
Gero scenaristo – 1%
Geras filmas – 7%
Batman – 90%
Batman kaip ir James Bond, Spiderman ir keletas kitų yra gerai žinomi išgalvoti personažai, kurie sutraukia didelius būrius gerbėjų. Aišku, jeigu tai būtų blogas filmas jis nebūtų uždirbęs daugiau nei du kartus tiek kiek kainavo pastatyti. Ir vis dėl to visų pirma tai yra Batman, o tik po to geras filmas.
The Expendables. Kiek žmonių atėjo žiūrėti filmą dėl:
Lionsgate - 0
Gero režisieriaus – 0
Žinomų aktorių – 98%
Gero scenaristo – 0
Geras filmas – 2%
Nesunaikinamųjų istorija visai kitokia. Iki šito filmo nebuvo jokių personažų. Pats filmo scenarijus yra gana kvailas. Ir nors filmas uždirbo mažiau nei Batman, tačiau net keturis kartus daugiau nei kainavo jį pastatyti. Kodėl? Todėl kad sunku surasti kitą filmą, kuriame būtų tiek daug žvaigždžių. Šitame filme žvaigždės yra viskas.
Pavyzdžiams paėmiau du gana kraštutinius atvejus. Vieno be žinomų aktorių niekas nežiūrėtų, kito didžiulė dalis sėkmės priklausė nuo anksčiau kitų žmonių įdėto darbo. Tačiau statistiniame filme svarbu yra viskas: ir aktoriai, ir scenaristas, ir režisierius.
Aš taip pat paminėjau dvi kompanijas: Warner Bros. Pictures ir Lionsgate. Niekas niekada neina žiūrėti filmo vien dėl to, kad jį stato/platina viena iš paminėtų kompanijų, tačiau jį pamato net 1000 kartų daugiau žiūrovų, nei kad jį platintų Lietuvos kino studija. Tai yra pridėtinė vertė, be kurios garsūs aktoriai, geri scenaristai, režisieriai ne ką peštų.
Šiuo metu daugelyje svetainių pačioje apačioje mažytėmis raidytėmis galite pamatyti gėdingą užrašą sukūrė kažkokia kompanija. Sakau gėdinga, nes kompanijos dažniausiai už kokybę neatsako. Sukuria, pamiršta, atsikinskit. Tačiau tai turi pasikeisti.
Dėka dviejų didžiulių kompanijų – Facebook ir Google, dabar kiekvienas žmogus yra brandas. O mes visi puikiai suprantame, jog Žigulinis alus ne tas pats kaip Švyturio, Utenos nėra tas pats kaip Carlsberg. Tas pats turi galioti ir žmonėms: Arūno sukurtas puslapis nėra tas pats kas sukurtas Kazimiero. Vienas iš jų yra aukštesnis brandas negu kitas.
Kaip filmų kūrėjams svarbu pasisamdyti vieną arba kitą aktorių, taip svetainių savininkams turi tapti svarbu pasisamdyti vieną arba kitą programuotoją, nes vieno programuotojo sukurta svetainė yra didesnis prestižas nei kito.
Turi pasikeisti ir pačios svetainių kūrimo įmonės. Iš įmonių samdančių bevardžius nežinomus programuotojus, jos turi tapti tarsi Lionsgate, kompanijomis kurios surenka norimus freelancerius (programuotojus, dizainerius, rašytojus) klientui ir viską sukoordinuoja, tačiau ant galutinio produkto programuotojo (dizainerio, rašytojo) vardas yra svarbesnis nei pačios kompanijos.
Žinau, kad šiandien tai atrodo kaip utopija, tačiau ateityje visi bus tik kūrybiniai darbuotojai arba kitaip sakant freelanceriai. Visi dirbs nuo projekto iki projekto ir po to galės ieškotis kito projekto arba atostogauti. Visi nepriklausys konkrečiai kompanijai, bet bendradarbiaus su tomis, kurios pasiūlys įdomesnius projektus ar geresnį užmokestį ar kitus privalumus. Vienintelis klausimas: po kiek laiko tai atsitiks?
PS. Tie skaičiai apie filmus yra išgalvoti, niekas neatliko panašių tyrimų. Galbūt nesutiksite su konkrečiais skaičiais, bet esu tikras, jog sutiksite su proporcine jų išraiška.