Ar Kalėdas sutikote namie?
Labai pažįstamas jausmas. Pati išvykau iš namų kuriuos dabar vadinu tik "tėvų namai". Ten nemano vieta.
Ir teisybė - lietuviai sėslūs. Mane neramina ta mintis jog gyvenu po nuomojamu stogu ir vieną dieną reikės keisti gyvenamą vietą. Norisi savo kampo, iš kurio niekas negalėtų išvaryti. Ir nors žinau jog bet kada grįžti pas tėvus - ten ne namai, o tik trumpalaikis prieglobstis...
Gražus ir, deja, teisingas pastebėjimas.. Nors pati palikau tėvų namus visai neseniai, tik šį rudenį, niekaip nesuprantu, ką nuo šiol turėčiau namais vadinti.. Dažniausiai būdama savo dabartiniam būtely namais vadinu tėvų būstą ir noriu ten grįžti, o grįžus viskas apsiverčia.
Tačiau, kad ir kokios mintys sukasi dabar, ateis laikas, kuomet nusėsim, įsikursim kažkur ilgam ir pirmieji, tėvų namai taps vis svetimesni ir svetimesni..tik vaikystės prisiminimas. O dabar - taip ir blaškomės be vietos..