Aš dirbau pardaveja. Situacija tokia, kad kasoje pinigai yra suskaiciuojami ir sulyginami. Uz pertekliu ar trukuma pardaveja atsako. Trukstama suma atiduoda is savo kisenes, o perteklius taip pat yra priduodamas ir dar uz tai rasomas pasiaiskinimas. Pardavejos su savim neturi teises tureti savu pinigu darbo metu. Palikti arbatpinigiu yra issilavinimo zenklas. Tai istaigos, kuriose zmogus ateina dar ir gerai praleisti laika. Sioje sferoje besisukantys darbuotojai uzsidirba papildomai, jei gerai aptarnauja klienta. Cia jau reikia sugebejimo bendrauti ir patikti. Pardavejoms nereikia veidmainiauti :) Todel tie, kurie yra apsukrus ir gudrus, istvermingi, dirba padavejais, o kasose sedi zmones, kuriems reikia tikslumo, ir jie deretis nemegsta :) tai tik mano nuomone Beje, turgus - pati pavojingiausia prekyviete, nes ten tave gali taaaip apsukti, kad ojei :) ir nei tu kam pasiskusi, nei ka :D kokiu tik nemalonybiu galima patirti turguje :)

Arbatpinigių klausimas nėra sudėtingas. Ten ,kur priimta juos palikti padavėjams, barmenams, kirpėjoms ir kitiems trijų kontaktų paslaugos suteikėjams klientas priverstas-privalo-numato palikti arbatpinigius ir juos palieka, kas- 5, kas-10, kas-15 procentų.Lakūnui, atskraidinusiam mane sudėtingomis sąlygomis tūkstančius kilometrų, autobuso vairuotojui, vežusiam mane slidžiausiu žiemos keliu ištisą naktį, pardavėjui, sudariusiam kelių tūkstančių pardavimo kontraktą mes nesiulome arbatpinigių nevien todėl , kad negalime nustatyti tos realios paslaugos vertės, kurią jie suteikdami išsaugojo mums sveikatą , gyvybę ar turtą. Mes šiuo atveju susitikome su aukščioausios klasės profesionalais, kurie atitinka mūsų socialinį rangą ar statusą ir kalba apie arbatpinigius jiems būtų tiesiog įžeidi.Užėjęs į eilinę ar bent kiek prašmatnesnę pasimaitinimo ir išgėrimo įstaigą aš neprivalau rūpintis tos įstaigos finansiniais ir ekonominiais reikalais, ar joje šeimininkai padavėjams apmoka pilnai už darbą ar jie palikti lankytojų malonei ir dosnumui. Kodėl gavęs sąskaitą už paslaugą aš matau tik nurodytą sumą, kuri, tarkim ,atitinka mano užsakymą .Kodėl joje nenurodyta , kad šeimininkai nepajėgus sumokėti sunkiai dirbantiems padavėjams tinkamą jų darbui atlyginimą ir pastarieji priversti elgetauti jo įstaigos ribose, kas nesuteikia lankytojams noro dar kartą čia apsilankyti.Man visai nereikia apsilankymo metu banalaus bendravimo su padavėju, nes aš jam turėsiu išeidamas numesti(įdėti) į jo lėkštutę išmaldą. Gerbdamas jį kaip žmogų, aš turėsiu jį labai primityviai įvertinti smulkia moneta(banknotu), man tas nepriimtina. Jeigu aš išdidžiai numesiu jam pinigą, tai reikštų kad jį skaitau už ubagą, tas dar labiau nepriimtina. Taigi, sumokėkime arbatpinigius nieko nesvarstydami ir greičiau išeikime į gatvę iš tos įstaigos.