Ieškom darbo

Aš tai skaitau, kad nereikia galvot, kad esi kiečiausias pasaulyje ir "jei man nepatiks aš išeisiu". Nes gali atsitikt ir atvirkščiai "tu mums nepatinki ir mes tave išmesim" - tai labai kerta per psichologiją. O šiaip, jei įdomi mano nuomonė - tai aš dirbčiau ten, kur man būtų sudarytos galimybės tobulėti ir _realizuoti_ save. Kolkas man tokios suteiktos. Į tas galimybes įeina: kolektyvas ir darbo vieta. Visa kita - ofiso vieta, virtuvė - yra nulis jeigu aš noriu ten dirbt. Alga, žinoma, ne paskutinėje vietoje, bet ji - ne pati svarbiausia (nors pradžioje galvojau priešingai). P.S. Pagalvojau - būtų gerai, jeigu komentuojant matyčiau ne vien komentavimo formą, bet ir patį įrašą. :)

Geras Šeporaičio pastebėjimas dėl įrašo rodymo komentuojant. Dėl bandomojo laikotarpio, tai visiškai sutinku. Bandomuoju laikotarpiu ne tik firma išbando darbuotoją, bet ir darbuotojas firmą. Ypač matant šiandieninę Lietuvos darbo rinką, labiau bandantysis yra darbuotojas, o ne darbdavys, nes darbo jėgos labai trūksta. Beje, kaip suprantu, NePo, naujoji darbovietė kol kas lūkesčių netenkina?

Jo. Man tai juokingiausia pokalbiuose del darbo tai, kad jie beveik standartiški. Na tiesiog jei tikrai nori patekt į kažkuria vietą, prieš tai tereik pabuvot MAX 5 pokalbiuose, kad viską sužinotum ir tave pajamtu. Tiesa, mergaitems būna sunkiau, nes jei jos adminės ar kitos blogos pareigos, tai dar išvaizda vertina. Bet esmė ta, kad man net rankos pradeda drebet iš malonumo, kai papuoliau i ALE rimta PERSONALO VALDYMO FIRMĄ. Įvertino ne tik aprangą, (nes darbas turėjo būt su solidžiais klientais) bet ir davė testukų, kad pažiūrėtų ko aš vertas. bet ir ten, tie patys klausimai: papasakok apie save, kodėl manai kad čia vertas dirbt + ir - savybes tavo patirties aptarimas. dar kartais paklausia kaip elgtumeis kokioj situacijoj, arba parduok man va šita šuduka. (na aš vadybininko pareigybe šneku) Bet tai dažniausiai mano pokalbiai baigiasi pirmu klausimu. Nes pradedu kliedėti visus savo pomegius, papasakoju apie koki zudykreklama atrasta reklama ir iš jos išrutuliota savo ideja, apie savo dizainus, savo reklamas, savo idejas... pradedu tiesiog pasakot, kas sukasi mano makaulėje, ir kuo duomiuosi (kokius blogus skaitau :)) kadangi pokalbis nebepirmas, ir darbus renkuosi tik šiaip. Paprikolu, ir tokius suderinamus su dieninėm studijom. Tai drasiai improvizuoju. Tiesiog yra nuotaika ar nera notaikos, ateini, Truputi su šypsena, žiurėdamas i akis, su nedidelėm gestikuliacijom pripasakoju pievu. IR DAR NEBUVO KAD NEPRIIMTŲ. (na gerai, idėjų turiu daug. Labai daug) o šiaip nepo visai geri patarimai, tik viena, jei jais visais vadovausiesi, tai labai arogantišku darbdavio akyse pasirodysi. To nereikėtu. Ale E dyrikas, man itartinas atrodai, duok savo diplomą. Tai žinai. Jei realiai, tai prieš einant, netgi apskritai, prieš siunčiant CV reikėtų ne tik kad pasižiūrėti adresą, ne tik kad PASISKAITYTI APIE FRIMA tiek jos tinklalapyje tiek kokiuose skundai.lt. O jei jau esi tikrai vertas demesio darbuotojas, tai tiesiog išsirink brand'ą kuris tau patinka, kuris daro geriausius Litus. Tai bus papraščiau. Tiesa, kartais mažoj kontoroj dirbti smagiau ;) na bet išsirenki pagal viską plius minus tinkanti. Padarai tikrai verta demesio CV (na gal tavo tinklapyje esanti ir netiktu bet panaši why not) parašai gera motyvacini. Bet priburi kaip reikalas. IR viskas. eini ir gauni darba. Dar truputi prasimankštini kad kalba lietusi laisvai (vos ne sau kokia pasaka papasakoji) pasižym idėjas kurios darbdaviui gali buti idomios. ir viskas. Darbas tavo

churchill.lt 2008-01-15 12:37:14 

o kaip del motyvaciniu laisku? Man niekada nepatiko sablonai, tai parasiau siek tiek kitoki ir gavau diagnoze - sutrikusi asmenybe :D :D

churchill.lt 2008-01-15 12:51:04 

O siaip del bandomojo laikotarpio tiesa sakai. As irgi bandau darbovietes, kai kada dar anksciau iseinu. Kai truksta darbuotoju visur, galim sau leisti prabanga rinktis o beje nesupratau jei uz degalus firma uzmoka, tai gal ir uz bilietelius uzmokes?

Skaiciau idomia minti, jog einant i darba reikia galvoti ka tu jam (darbdaviui, kolektyvui) duosi, o ne tai ka tu pats gausi (masina, stala prie lango) is darbo.

Pries uzmiegant pagalvojau dar karta: Kai mes pasensim (arba eilini karta pakeisim darboviete), ka mes prisiminsim ar tai kad darbas buvo salia namu, turejai kruta darbo aplinka, virtuve? Ar tai, ka ten nuveikei, su kokiais issukiais susidurei?

Mumuli, pakeičiau ne vieną darbą :) Geriausiai prisimenu būtent virtuvėlės kampą, nes ten sėdėdavome ir kalbėdavome, juokaudavome, visokių istorijų prisiklausydavome. Ir gesindavo tuos, kurie kavą gerdami norėdavo apie darbą kalbėti. O darbas ir iššūkiai? Dabar tokie nesvarbūs atrodo. Darbą gauti nesunku, o ką daryti gavus? :) Atiduoti visas jėgas - ne, ačiū, aš ne vergas. Man darbe svarbu laisvė ir kūrybiškumas, to turiu labai labai mažai. Ieškau darbo šiuo metu ;)

Kiekvienam savo kriterijai renkantis darbo vietą. Ir šiaip laikui bėgant jie keičiasi. Svarbiausia, manau, nedrebėti nuėjus dėl darbo, o parodyt kiek išeina kas tu, ką gali ir ką siūlai darbdaviui, bei išsiaiškinti ką tau siūlo darbdavys. Tada belieka abiem pusėm pasverti gautą informaciją, jei nėra sutarimo, galima derėtis. Būna ir taip, kad darbuotojas išeina iš darbovietės, nes kažkas pasiūlė geriau, o firma nepasiūlė, tačiau po kiek laiko grįžta, nes firma pasiūlė dar geriau neradusi tinkamesnio darbuotojo už tą atlygį.

Exuss, matai tu prisimeni, ne pacia virtuvele, bet atmosfera, bendravima. Taip kad tavo atveju manau ieskant darbo svarbiau kolektyvas, o ne virtuve. Kas is to jeigu bus virtuve o ne bus su kuo sneketis. O pasneketi juk galima ir ne virtuveje.

1 | 2 |