Kai numirsiu, jūs nekaskit

Aš irgi apie deginimą mąsčiau, bet gi ten irgi krematoriumui reiks kažkiek paklot, niekas neapsiims kieme laužo kurt.
Tai dabar mąstau, kad visai protinga būtų medicinos studentams būti perduotam, jie pastoviai skundžiasi, kad trūksta žmogienos.

Na iš esmės labai panašiai nupasakojai situacija, tik dar nemalonus aspektas, kad artimajam mirus, kas tik netingi bando pasipelnyti iš tavo nelaimės, vos ne kiekvienam žingsnyje. Kas labai labai užknisa.
Svarbiausia, ar dar bus žmonių, kuriem tu rupėsi mirties patale ir kur garantija, kad jie tikrai darys taip, kaip tu norėjai ;) Niekada negali žinoti :)
Smalsu, kas nutinka, kai miršta koks benamis?

Apie benamius rodė per LTV kažkur. Vienas benamis apie savus kalbėjo. Kaip anksčiau Carite šarvodavo tradiciškai, bet dabar jų pastatą uždraudė naudot, tai tenka be jokių gedėjimų palaidot.

Et... Kad ir kaip liūdna būtų pripažint, bet tokie įrašai atrodo per daug nukreipti į save, kai tuo tarpu jūsų laidotuvės iš esmės bus ne vien apie jus... Mano supratimu laidotuvės tai daugiau atsisveikinimas su artimu žmogum, o ne religinė prievolė ar dar kas, kas prieš žmonių valią pasodina juos trim dienom prie lavono ir skatina kitas nesamones daryt. Manau, kad daugelis panašias išvadas padaro - geriau būtų niekam netrukdant pasitraukt nepridarant vargo net jau ir negyvu būnant, bet patys pagalvokit, ar norėtumėt kad jūsų artimiausią žmogų, jum net galbūt nespėjus atsisveikint (kad ir su negyvu kūnu), kasnors sudegintų ir urnoj pateiktų jum? Atrodo, kad abu variantai pakankamai sunkūs, bet visas tas pašarvojimo reikalas tarsi nuteikia visą samonę, kad vat, nebebus.
Norėtųsi, kad bent bažnyčios vis dažniau atsisakytų tokiom apeigom, nes atrodo, kad tai viena didžiausių bėdų tame laidotuvių reikale.

Esu viena ausim girdejes, kad LT istatymai draudzia pelenus laukuose barstyt. Tipo dokuose vistiek turi buti irasyta palaidojimo vieta. Tai giminaiciai ivykde tavo nora dar gautu straipsni pagal atpkt uz palaiku pradanginima :)

Pats netikrinau ir nesidomejau, tai tvirtai nieko teigt negaliu.

Apskritai del straipsnio, tai pritariu. Kuo maziau vargo artimiesiems tuo geriau. Nes dabar tai zmogaus mirtis labai geras biznis verslininkams ir baznyciai ir dideles islaidos artimiesiems. Ir daugelis atveria placiai pinigine, nes "ka kiti pagalvos"

Toks egoistiškas požiūris, sakyčiau. Laidotuvės - ne tau ir ne tavo reikalas, kokios jos bus. Žmonės daro laidotuves net ir tokiais atvejais, kai kūno nėra - dingsta katastrofų metu ir pan. Ir nepriklausomai tu tiki pomirtiniu gyvenimu ar netiki, kai ateis ta paskutinioji, bus bent keletas žmonių, kuriems bus liūdna, kad tavo smegenyse elektriniai impulsai nebelaksto. Tai vat jiems ir bus reikalingos tos laidotuvės, kad galėtų atsisveikinti ir padėti ant tavęs riebų tašką. Kaip konkrečiai ta taško dėjimo procedūra atrodys - irgi jų reikalas, nors dažniausiai žmonėms patinka tai daryti taip, kaip velionis "būtų norėjęs" - tarsi simboliška paskutinė paslauga.
Vakar buvau nuvažiavęs aplankyti senelių kapų - vienas pats, savanoriškai ir savarankiškai. Aš jų gyvų net ir matęs neesu, neturiu jokių "įsipareigojimų", taip sakant. Bet man smagu nuvažiuoti ten kartą metuose, patamsyje susirasti apsamanojusį kapelį ir uždegti žvakeles. Net nežinau kodėl, bet visuomet iš ten parsivežu teigiamos energijos, noro judėti pirmyn, todėl kasmet stengiuosi tą padaryti - dėl savęs.

Žinoma, gražus noras savo išėjimu padaryti kuo mažiau vargo artimiesiems. Kitą vertus, kaip ir minėjo Arūnas bei Aurelijus - laidotuvės ir kapų lankymas nebūtinai yra prievolė. Tai gali būti ir savotiška terapija, savo artimojo pagerbimas, galimybė su juo bent jau taip pabūti. Pažiūrėkite į senutes, tvarkančias savo artimųjų kapus. Jos kapinėse tarytumei nusiramina ir, manau, tikrai nesijaučia blogai, kad ant kapų sodina gėles. Joms smagu turėti vietą, kurioje jos jaučia kur kas didesnį ryšį su išėjusiais mirusiaisiais.

Visiškai pritariu straipsnio autoriui. Mano pelenus tegu nors ir į konteinerį šveičia. Ir nei cento bažnyčiai.

O galvojantiems, kad kitiems reikia kapų, nes jiems ten patinka su lavonais pabūti galiu pasakyti, kad labai ciniška taip galvoti: maždaug tiems kvaileliams taip geriau, tai tegu laidoja savo artimuosius. Čia kaip tie intelektualai sakantys, kad kitiems žmonėms reikia religijos, nes jiems lengviau gyventi tikint. Tai nėra pakankama priežastis kvailai elgtis.

Gabriele, paklausk tų, kurie neturėjo galimybės palaidoti savo artimųjų. Paklausk savo artimųjų, ar visiems jiems kapinės - tik vieta kur lavonai po žeme užkasti. Pasidomėkit kokia yra atsisveikinimo ritualo reikšmė gedėjimo mechanizme. Kas tu tokia, kad galėtum kitiems nurodinėti, kaip jie turi jaustis ar kaip turėtų tvarkytis su praradimo skausmu?
Manim artimieji atsikratys taip, kaip jiems atrodys reikalinga. Turėsiu tik vieną prašymą - kad visos kūno dalys, kurios dar bus tinkamos kažkam, tam būtų ir panaudotos. Nors kai aš mirsiu, viliuosi, kad šitos problemos nebebus pasaulyje.

na va krematoriumo atidarymo proga radau rašinuką:) kaip pirštu į akį.na gal truputi jaunatviškai ''greita'' bet šaunus.
gal dėl vieno punkto diskutuot galima ,vis tiktai su mirusiais mes sutariam kurkas geriau;) jie nesiginčyja, klausimų nekelia.jei apsikraunam rūpesčiais dėl jų tai sava valia,na kartais ir dažniausiai senolių paskatinti:)

1 | 2 |