Kaupiamoji sėkmė

Biblijoje yra pasakyta: Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi MT 25,29.

Sunku sugalvoti geresnį sakinį, kuris taip paprastai apibūdintų kaupiamąją sėkmę ir kaupiamąją nesėkmę.

Yra sakoma: jei turi žąsį dedančią auksinius kiaušinius, melžk ją kol gali. Na, ne... greičiausiai taip nesakoma, bet vakar kalbėdamas apie profesijas aš paminėjau J.K. Rowling ir net paaukojęs dievams visą bandą jaunų ėriukų vargu ar rasčiau geresnį pavyzdį kaupiamajai sėkmei.

Visi puikiai žino, jog J.K. Rowling išgarsėjo savo Hario Poterio knygų serija. Baigusi ją, autorė norėjo imtis ko nors kito, todėl parašė knygą ir išleido ją po slapyvardžių. Kaip sekėsi naujajai autorės knygai? Ne kaip, jai grėsė tapti vienai iš tų knygų, kurios guli knygynuose, bet niekas jos nepakelia nuo lentynos. Leidėjai nenorėdami prarasti savo investuotų lėšų paskelbė, jog tą knygą parašė J.K. Rowling, kas atsitiko tuomet? Knyga per dieną iš niekam nežinomos tapo perkamiausia visuose topuose.

Aišku, norit parodyti kas yra kaupiamoji sėkmė pavyzdžių nereikia ieškoti taip toli, galim paimti čia pat vietinį iš Lietuvos. Ar knyga „Vilko valanda“ tokia populiari ir sėkminga, dėl to jog yra tokia gera, ar dėl to jog jos autorius labai gerai žinomas veikėjas?

Turbūt jau supratote, jog kaupiamoji sėkmė reiškia, jog sėkmė praeityje, leis jums patirti didesnę sėkmę dabartyje. O sėkmė dabartyje, jums padės patirtį dar didesnę sėkmę ateityje. Tarsi save programuotumėte vis didesnei sėkmei su kiekvienu žingsniu.

Jeigu pažvelgtume į uždarą šiuolaikinių mokslininkų pasaulį, pamatytume, jog ten vyksta lygiai tas pats. Sėkmingiausiais mokslininkais laikomi tie, kurie yra gausiausiai cituojami kitų mokslininkų. Dažniausiai cituojami mokslininkai gauna daugiausiai dėmesio, todėl tampa cituojami dar dažniau. Čia tiesa pasakius yra ir šios toks neigiamas dalykas, kai vienas mokslininkas sako kitam, jeigu tu pacituosi mane, aš pacituosiu tave. Jaunam ir perspektyviam mokslininkui sunku patekti į tokį uždarą ratą, kaip ir jaunam rašytojui sunku prasimušti, kai leidyklos atmeta po šimtą rankraščių per dieną.

Manau, jūs puikiai galėtumėte pasiūlyti daugiau tokių situacijų pavyzdžių.

Klausimas: ar galima padidinti kaupiamosios sėkmės šansus? Turbūt visi suprantate, jog sėkmė, todėl ir vadinama sėkme, nes yra atsitiktinis dalykas. Tačiau, manau sutiksite, jog žmogus perkantis loterijos bilietus, turi daugiau šansų laimėti toje loterijoje, nei jų neperkantis. (Pastaba: bilietą galima gauti dovanų arba tiesiog rasti.)

Atsakymas – taip, kaupiamosios sėkmės šansus galima pasididinti. Kaip? Net senovės lietuviai turėjo tokį posakį „Svotų kraštas“, supratote užuominą?

Šiais laikais daugelis žmonių daro klaidą (o aš pats ypač dažnai), manydami, jog viską galima sutvarkyti internetu nepakeliant užpakalio nuo jų jaukaus fotelio. Tačiau bendravimas ir dalyvavimas įvairiose konferencijose yra būtent tas dalykas, kuris padidina jūsų kaupiamosios sėkmės šansus. Dalyvaudami konferencija, jūs visiškai atsitiktinai galite susipažinti su jums aktualios srities specialistu, kuris vėliau jūs rekomenduos kam nors ar atves naują klientą.

Įsivaizduokite situaciją: yra du visiškai identiški duonos kepaliukai, jie atrodo taip, jie pagaminti taip, jie kainuoja tiek pat. Tačiau pirmąjį pagamino Petras, kurį buvote sutikę keletą kartų konferencijose, jis nėra jūsų draugas, bet su juo visuomet malonu pabendrauti, o antrąjį - visiškai nežinomas žmogus. Kurį pasirinktumėte? Aš negaliu skaityti jūsų minčių, tačiau aš pasirinkčiau Petro ir daugelis žmonių taip pat. Tačiau mes gyvename realiame pasaulyje ir puikiai suprantame, kad nebūna dviejų identiškų dalykų. Daugelis žmonių vis tiek pasirinktų Petro gaminį, net jei jis turėtų neesminių trūkumų ar būtų nereikšmingai brangesnis.

Aptarėme kaupiamąją sėkmę ar egzistuoja kaupiamoji nesėkmė?

Apie nesėkmę labai sunku kalbėti, todėl kad yra labai mažai drąsių žmonių, kurie linkę viešai prabilti apie savo nesėkmes, tačiau yra dar mažiau žmonių, kurie nori tai klausyti. Visi tarsi narkomanai, nori klausyti istorijų apie sėkmingus žmones, tačiau ką gali pasakyti sėkmingas žmogus išskyrus tai, kad jam velniškai sekasi?

Amerika yra labai tolerantiška šalis visiškai priešingai nei Europa. Tačiau Europa vis tiek yra rojus palyginus su Japonija, kur ištikus nesėkmei žmonės tiesiog nusižudo. Todėl ryšiuosi dastiškam teiginiui. Amerikoje kaupiamoji nesėkmė neegzistuoja, nes nesėkmė vertinama kaip teigiamas dalykas. Japonijoje kaupiamoji nesėkmė taip pat neegzistuoja, nes žmonės atima sau gyvybę patyrę pirmą nesėkmę ir nebėra ką kaupti.

Taigi, jei kaupiamoji nesėkmė egzistuoja, tai tik Europoje. Tarkime, kad jūsų pirmasis verslas bankrutavo, kaip manote, antrajam verslui gauti paskolą nuėjus į banką bus lengviau ar sunkiau?

Idėja pasiskolinta iš Nassim Nicholas Taleb „Juodoji gulbė“.

Brukštelk žinutę