Kodėl žaidimuose žmonėms sekasi geriau nei gyvenime?

Kita to paties klausimo versija: kodėl kompiuteriniuose žaidimuose laimi daugybė žmonių, tačiau realiame gyvenime sėkme mėgaujasi mažuma? 

1) Aiškios taisyklės. Žaidime visuomet aišku, ką reikia daryti norint laimėti. Pavyzdžiui, turbūt sunku sugalvoti paprastesni žaidimą nei Tetris. Reikia iš krentančių figūrų sudėlioti horizontalią liniją užpildančią visą ekraną, jinai nusibrauks ir taip gausi taškus. Viskas. Viena taisyklė. Žaidime Super Mario taisyklių yra dar daugiau: 1) reikia vengti vežlių, rombų, besikandžiojančių gėlių; 2) reikia daužyti galvą į sieną ir lubas bei rinkti monetas ir grybus, kurie yra labai naudingi 3) reikia daug šokinėti. Rodos tiek pagrindinių taisyklių.

Sudėtingesniuose žaidimuose daugiau taisyklių, o gyvenime? Baigti universitetą čia taisyklė? Diplomas yra gerai, bet yra gerai gyvenančių ir be diplomo... Geriau vesti ar gyventi vienam? Dauguma žvaigždžių yra vedę daugiau nei vieną kartą. Pavyzdžiui Larry King yra vedęs 8 (Dieve, ir kaip man pasisekė tokį pavyzdį surasti?) Čia kyla klausimas, o ką galima laikyti sėkmingu gyvenime? Todėl pereiname prie antro punkto.

2) Aiškus tikslas. Žaidime visuomet aišku, ką reikia padaryti norit pasiekti pergalę. Super Mario uber super tikslas yra išlaisvinti princesę. Tačiau turime mažesnius vieno lygio tikslus – pakelti vėliavą prie pilies. O koks yra gyvenimo tikslas?

Gyvenimas prasideda gimimu ir baigiasi mirtimi, ar mirtis yra gyvenimo tikslas? Bijau, kad ne. Tai koks tuomet yra gyvenimo tikslas? Ar įmanoma surasti vieną universalų gyvenimo tikslą visiems žmonėms?

Kas yra gyvenime žaidimo vieno lygio atitikmuo? Dešimtmetis? Metai? Mėnuo? Savaitė? Diena?

3) Visada turi antrą šansą. Žaidime Super Mario turi tris gyvybes, kas reiškia, jog nesėkmės atveju galėsi pratęsti savo žaidimą praktiškai nuo tos vietos kur žuvai. Net ir tuo atveju, kai tau labai nesiseka irgi nieko tokio, tiesiog teks žaidimą pradėti iš naujo.

Gyvenime, turi tik vieną gyvybę, todėl verčiau ją saugok.

Tarkim kas nors tau pasiūlo investuoti į akcijas ar nekilnojamą turtą. Jeigu tai būtų žaidimas, tai sukištum viską iki paskutinio cento ir žiūrėtum kas atsitiks, blogiausiu atveju žaisdamas iš naujo taip nesielgtum. Gyvenime taip elgtis negali, reikia pasilikti pinigų juodai dienai, reikia logiškai pasverti pasiūlymą ir pasitarti su specialistais arba dar geriau – tapti specialistu. Gyvenime rizikuoti neapsimoka, nes atgal nebegrįši, o nesėkmės atveju nuostoliai gali būti nepakeliami.

4) Gali pasimokyti iš savo klaidų. Tarkim, kad žaidime įsibėgėjus nušokama du kart toliau nei tiesiog šokant iš vietos. Todėl nepasisekus pirmą kartą, antrą kartą padarysi išvadas ir toje pačioje situacijoje pasielgsi kitaip. Gyvenime nebūna tokių pačių situacijų. Gyvenime neįmanoma pasimokyti iš savo klaidų, nes skirtingi žmonės tose pačiose situacijose elgiasi skirtingai. Net jeigu antra situacija nuo pirmos skiriasi vieninteliu dalyku - tuo, jog antroje situacijoje yra katinas, rezultatai pasikeičia.

Kažkas yra pasakęs, jog žmogus yra sudėtinga mašina be vartotojo instrukcijos. O jeigu tik būtų ta vartotojo instrukcija, kokie laimingesni mes būtume, kiek daugiau mes pasiektume...

Brukštelk žinutę