Mano ligos istorija
Wow tai bent horror story. Šiaip geras skaitalas norint susipažinti kaip veikia sveikatos apsaugos sistema. Deja daug kas gerai pažįstama, ypač kai tenka prasitrinti ligoninėse porą mėnesių :)
Sunku pasakyti ar gydytojai nesugebėjo tinkamai diagnozuoti negalavimo. Gydytojai irgi žmones, kartais suklysta, būna pavargę ar turi savo bėdų. Antra karta perskaičius kažkaip pasirodė, kad čia buvo nuosekliai progresuojantis procesas, kurio kulminacija – cholesterolio akmenukai.
Greičiausiai tamsta kenčiate nuo emocinio valgymo, tai tokia psichologinė būsena kai nesuprantamas ir nekontroliuojamas emocijas yra bandoma užkimšti maistu. Žmogus valgo ne todėl, kad yra alkanas, o kad liūdna arba nuobodu. While balionas!=prarytas do EAT; Rezultatas - refluksas. Kiek suprantu tai yra kai skrandyje yra labai daug maisto arba rūgšties visas turinys pradeda dirginti stemplę. Rūgštingumas dažniausiai pakyla dėl riebaus maisto, pavyzdžiui privalgius daug lašinių arba cepelinu su spirgučiais, o gal šokolado? Juk šokoladas irgi iš esmės yra riebalai. Žodžiu į organizma buvo be perstojo kišami nereikalingi riebalai, kol galop jų koncentracija buvo tokia afigiena, kol tulžies pūslėje jie susikriztalizavo. http://theawkwardyeti.com/comic/organ-craft-fair/
Kadangi nesu gydytojas tai iki galo negaliu teigti jog taip ir buvo, gal buvo kažkoks organizmo flawas dėl kurio akmenukai susiformavo greičiau, gal saldainiai buvo labai paturbinti, kas ten žino.
Moralas: kartais geriau įkalti ir parukyti :D Winners use drugs!
O jei rimčiau, nereikia laukti mamytės ar gydytojų malonės. Privalu pažinti savo kūną ir išsiaiškinti kaip jis veikia. Dar labiau privalu pažinti save, savo emocinį pasaulį, tuomet galbūt nebereikės nei papildomo maisto ar svaigalų.
Linkiu stiprybės atsigaunant ;) Ir dėkui, kad pasidalinai istorija.
Man dar pikta, kad per mėnesį mokesčių sumoku sodrai tiek, kiek kainuotų privatus sveikatos draudimas nevalstybinėje klinikoje metams - kurioje yra normalus aptarnavimas ir nereikia duoti kyšių. O gauname iš valstybės va tokias apgailėtinas paslaugas.
Aš Vilniuje esu užsiregistravęs, lyg ir, privačioje klinikoje (ji yra UAB). Jeigu klinika turi sudariusi sutartį su ligonių kasa, tai gali į ją laisvai eiti, esant reikalui (jei ten nėra reikiamo gydytojo), gausi siuntimą į kitą polikliniką.
Esu daug blogo skaitęs apie valstybines poliklinikas ir nesuprantu vieno dalyko: kodėl žmonės ten registruojasi?
Čia, žinoma, ne priekaištas, tik genuine klausimas, sukeltas nuostabos.
Linkiu sėkmingai pasveikti. Ir sveikinu susipažinus su žiauria realybe - praktiškai visiems (ne tik gydytojams) tu tiesiog nerūpi, kaip ir visi kiti eiliniai žmonės. Taip, yra gerų žmonių ir tarp gydytojų, bet jų yra labai mažai. Jeigu nepasiseka loterijoje (kelyje nepasitaiko tikras gydytojas), paprastai norint sulaukt pilnaverčio rūpesčio reikia pažįstamų arba dėt didelius pinigėlius į dar didesnes kišenėles. Kad ir kaip pesimistiškai ir nuvalkiotai tai skamba, toks yra gyvenimas.. Ir dėl tokios situacijos iš dalies galima padėkoti pensisinkams, kurie į tas kišenėles sukiša visas savo santaupas ir pensijas..
Kokia kaina tokios operacijos: chirurgui, anesteziologui (taip parašiau?)?
Sėk
Sekmės pasveikti!!! Nes mes laukiam tavo straipsnių :)
Man panaši situacija su keliais yra: pabėgioju kokias 10 min, ir labai keliai pradeda skaudėti, kad vos gryžtu namo. Pas daktarus jau vaikštau daugiau nei metus. Na ne kas dieną, nes ten visi daktarai užimti :) ir reikia laukti ilgai...
Tai iki dabar dar nieko gero nepasakė kas man yra. O tyrė beveik viską, ką galima.
Kaip susiduri su šiais dalykais, tai supranti, kad tai yra didelė tragedija. Bet yra kaip yra.
Kuo mažiau turėkite visi reikalų su keista institucija kurios pavadinimas Poliklinika-ligoninė.
Labai aciu uz straipsni. Man pries metus tiriant alergija netycia nustate tulzies pusles akmenlige. Svarsciau ar operuotis ar ne. Jusu straipsnis padejo apsispresti kad ne. :)
na, žinokit, tekstas man pasirodė grynai delfinio bambekliško stiliaus: operaciją gavo, tyrimai padaryti, laukti pusę metų nereikėjo (kaip kitose klinikose su užsirašymu būna - va čia yra būtent sistemos bėda), bet vis tiek sistema bloga. tai kur ji bloga - kad seselė neatėjo ar kad pats nori viską valgyti ir po daug, bet būti sveikas... manau, labiau į konkrečius žmones reikia žiūrėti, kas kaip savo darbą atlieka, o ne sistema piktintis. pvz., apie lovas - gal taip ir turi būti, kad lovos nepalieka tam tikro skyriaus ribų, ir tam yra kokios nors priežastys, higieninės, pvz.
tikiuosi, ačiū daktarams pasakėt, ir kad sveikata pasitaisė:)
o liūdniausia, kad kažkas apsisprendė nesioperuoti, po straipsnio, bet gal internetas pagydys, jei akmuo užkiš pūslės lataką, na, visko būna.
O AS po operacijos, kai man isoperavo tulzies akmenys , pradejau vaikscioti jau sekancia diena, jokiu ipjovimu nesimate tik buvo musytes didumo trys mazytes zaizdeles, sake vizituojantis gygytojas , kad dare operacija , naudojant kompiuteri, chirurgas ziurejo tik i kompiuteri, tik reikejo i mano pilvuka ileisti virbaliuka su kamera ir du kitus virbaliukus nupjauti tulzi ir uzsiuti , taigi jokiu skausmu nebuvo po operacijos, esu labai patenkinta.
Operacija buvo daryta 2010 m. vilniuje santariskese
oho geras