Sveikas sugrįžęs į tikrą pasaulį.

Kaip pailsėjote per ilgąjį savaitgalį? Ar smagiai atžymėjote Jonines?

Turiu prisipažinti, kad aš nepailsėjau. Nemoku. Po tokio ilgo savaitgalio grįžtu į darbą pavargęs ir išsiderinęs.

Nuo ko viskas prasidėjo? Žinoma, nuo pirmos poilsio dienos. Aišku pirma diena, kaip ir diena. Kaip ir kiekvienas šeštadienis, žinau, kad ateis sekmadienis. Bet antroji diena jau nėra tokia pati. Na taip, jinai kaip ir kiekvienas sekmadienis yra laisva, bet priešiningai nei kiti sekmadieniai, nesijaučia to pirmadienio kvapo, nereikia galvoti apie darbą, nes sekanti vėl bus laisva. Tuomet visai netikėtai mintys pasiklysta laike ir nusklendžia į mokyklos laikų prisiminimus. Vasara... O taip vasara... Kai baigėsi mokslai, kai knygos atiduotos ir visi pažymiai išvesti. Kai rankose turiu savo metinį vidurkį... Tuomet parsideda vasara, tikra vasara! Ką aš veiksiu vasara? Nežinau. Žinau, tik kad neisiu į mokyklą, žinau, kad bus kiemo draugai, kurie taip pat neis į mokyklą. Galbūt sėdėsim ant suoliuko ir spjaudysim sėmkes, galbūt lakstysim su dviračiais... Vasara...

Pirmadienis, susitinku su draugais, ne bendradarbiais, ne tais kuriuos matau kasdien. Susėdam ir visą dieną nieko neveikiam. Mintys vėl nulekia į senus gerus universiteto laikos, kai buvo nesvarbu yra paskaitos ar ne, vis tiek eidavau kur noriu ir kada noriu. Kai per matematinių tikimybių paskaitas lošdavau bilijardą ir skaičiuodavau visai kitokias tikimybes, nei tie vargšai auditorijose... Laisve. Laisvė nuo pareigų, laisvė atskaitomybės, vis tiek atsiskaityti reikia tik vieną kartą per semestrą – per sesiją. Tikra laisvė, pasirinkimo laisvė – daryti ką nori. Gyveni, niekam netrukdai ir niekas netrukdo tau.

Antradienis, pasiimu į rankas knygą ir pasiklystu stebuklingame pasaulyje. Skrendu dykumą ant drakono nugaros, ruošiuosi susikauti su blogaisiais burtininkais. Fantastika. Tikra fantastika. Fantastiškame pasaulyje.

Ir staiga suskamba žadintuvas. Š...! Pasižiūriu į laikrodį ir suprantu, kad už trisdešimt minučių turiu būti darbe. Sveikas sugrįžęs į tikrą pasaulį. Tuomet pasiunčiu visus toli, toli ir nekantriai laukiu artėjančio savaitgalio, kad galėčiau įsijausti į tikro gyvenimo ritmą.

Ilgi savaitgaliai išmuša mane iš tokio penkių darbo dienų ritmo, pasiklystų tarp realaus, išgalvojo ir fantastinio pasaulio... Kartais norėtųsi gyventi fantastiniame pasaulyje ir auginti drakonus...

Brukštelk žinutę