Tai nori būti rašytojas?
Dar vienas patarimas - susirask skaitytoją. Iš anksto padaryk mini-tyrimą ir įsitikink, kad knyga bus įdomi ne tik tavo mamai.
Ir dar - Write Epic Shit.
http://thinktraffic.net/write-epic-shit
Kas po velnių yra Šepskpyras?
O rimčiau kalbant, vertėjams patarimų būtų?
ASBusinessMagnet, niekada nesvajojau būti vertėju, todėl būtų sunku dalinti patarimus, tačiau vertėjas turi mokėti mažiausiai dvi kalbas labai gerai.
Tai tada pats daugiau išmokau. Vien dvi kalbas mokėti nepakanka; reikia abi išmanyti ypač gerai (C2), įskaitant visus idiomatinius posakius, IR ypač tiksliai žinoti, ką autorius norėjo pasakyti, ir tokia patirtis įgaunama tik su praktika.
Pamiršai pridurti, kad jei jaunas žmogus neturi ką papasakoti, tai jam geriau net nepradėti rašyti. Rašymas prasideda ne nuo noro kurti knygą ir tapti garsiu. Viskas prasideda nuo tos akimirkos, kai tu savyje laikai per daug istorijų, kurias žūtbūt nori užrašyti.
Be to, idėjų vogimo baimė yra visiškai nepagrįsta. Būna, jog skirtingiems rašytojams idėjos sutampa, tačiau tai ne tas pats, kas idėją pavogti. Konsultuotis su kolega rašytoju galima kiek tik širdis geidžia. Aš pats konsultuoju savo draugus, kurie dar tik pradeda eiti rašytojo keliu. Ir jų kūrinių idėjos man žinomos. Tačiau man asmeniškai jos neįdomios tiek, kad imčiau vogti. Dažniausiai tos idėjos būna gerokai svetimos savo pasaulėžiūra/pomėgiais/nagrinėjamais klausimais, t.t.
Pavyzdžiui, neseniai su viena mergina brainstorminau jos fantastinio kūrinio idėją apie užkeiktą merginą užkeiktame name. Kaip nepatyrusi, ji idėją sumąstė irgi labai paviršutinišką. Iš savo pusės, aš sumodeliavau istorijos karkasą ir pažymėjau kritines vietas - kur ta istorija turėtų būti įdomiausia, paveikiausia ir t.t. Pastebėjome, jog paveikiosioms dalims trūksta tikrai daug. Teko keisti "žaidimo" taisykles, galvoti papildomą medžiagą, kuri galėtų patikti skaitytojui. Iš savo pusės, aš pateikiau kalną medžiagos. Kiek iš to kalno ji pasisems - jos reikalas. Bet aš galiu būti garantuotas, jog mergina tikrai neišlįs į eterį su ta pačia silpna idėja, kurią turėjo iš pradžių.
Ar aš norėčiau pavogti tą stipresnę idėją, kurią padėjau suformuoti? Pripažinsiu - jei vogčiau, tuomet man tektų ją DAR permodeliuoti, kol norėčiau istoriją užrašyti pats. Tai jau būtų kita istorija ir mergina atpažintų tik nuotrupas. Taip kad grynos idėjos retai randa daugiau kaip vieną rašytoją.
Labas. Pasakysiu paprastai ir aiškiai - ačiū. Tai man padėjo; tu net neįsivaizduoji, kaip tie keletas paragrafų mane ką tik paveikė. Tad dėkoju. Iš širdies.
Aš manau reikia turėti įdėją apie ką nori rašyti ir tada mintys dažniausiai liejasi laisvai.Kai pats tiki tuo ką rašai ir kitiems būna įdomu.
turiu kitokios patirties - nesimokiau rašyti, neskaičiau daug knygų, nelankiau jokių kursų, nerašinėjau jokių tekstų ir apsakymų, o staiga šovus į galvą idėjai, ėmiau ir parašiau knygą. Aišku, leidyklos jos nesiėmė leisti, tačiau nemokama elektroninė leidykla "Naujas vardas" ją rengia paleidimui į pasaulį. Tai šioks toks pasiekimas, žinant mano rašymo istoriją.
Teisingi ir teisingai parašyti patarimai. Gaila, kad neaptikau anksčiau, o tai vietoje to, kad pačiam burną aušinti būčiau tiesiog davęs nuorodą. :)