Turi tikslą, nematai galimybių?

Visi sėkmės mokytojai akcentuoja teigiamo mąstymo galią, taip pat daugelis sako, jog reikia turėti gyvenimo tikslus. Čia man įstrigo Wayne Dyer, kadangi jo požiūris kiek išsiskyrė nuo daugelio kitų, jis pasakė: turi tikslus – puiku, neturi – gerai, mėgaukis gyvenimu.

Vieną vėlyvą vakarą grįžinėjau pirmu troleibusu (tikras numeris redakcijai žinomas) namo, visa bėda, kad tas troleibusas neveža iki mano namų ir man būtinai reikėjo persėsti į bet kurį kitą. Tuomet pagalvojau, kad esu tiek daug girdėjęs apie teigiamo mąstymo galią, jog reikėtų pabandyti ja pasinaudoti. Taigi aš pradėjau galvoti: Stotelėje bus antras autobusas, man nereikės jo visai laukt, aš tiesiog perlipsiu ir sėkmingai pasieksiu namus. Antras autobusas sustos stotelėje, aš sėkmingai perlipsiu iš pirmo troleibuso ir važiuosiu namo, man nereikės nė kiek laiko laukti stotelėje. Tokius žodžius pakartojau kelis kartus. Ir staiga mano mintyse sukirbo abejonė O kas jeigu nespėsiu perlipti? O kas jeigu autobusas nuvažiuos prieš nosį? Ir kaip jūs manote, kas atsitiko? Būtent ant tų žodžių troleibusas sustojo prie raudono šviesoforo, o pro nosį prašvilpė man reikalingas autobusas.

Taigi, jeigu ką nors darote gyvenime, geriau neabejokite. Bent jau tokia išvadą padariau aš ir pakoregavau savo mintis. Troleibusas pasivys autobusą ir aš sėkmingai perlipsiu į jį. Nors autobusas buvo jau nulėkęs toli, tačiau pakartojus tą sakinį porą kartų, atsitiko keletas įdomių dalykų. Visų pirma kažkokia mašina sugalvojo nevykėliškai apsisukti ir užtvėrė kelią autobusui. Po to prie šviesoforo užsidegė raudona, ir autobusas buvo priverstas sustoti. Stotelėje troleibusas sustojo iškarto už autobuso.

Jūs galite sakyti, jog tai kvailystė ir nieko bendro neturi su teigiamu mąstymų, kad man tiesiog sekasi ir tiek. Galbūt, bet daryti bandymus su rimtais ir svarbiais dalykais mano gyvenime, aš kol kas nesiryžtu. Jeigu kas nors turite geresnę istoriją pasidalinkite ja.

Aš dabar norėčiau pereiti prie antros pasakojimo dalies, apie kurią ir kalba pavadinimas.

Taigi, aš iššokau iš troleibuso, visa bėda, kad autobusas jau savo keleivius jau buvo pasikrovęs ir uždarė duris, taigi aš pradėjau mojuoti rankomis, bet duris, neatsidarė. Pagalvojau, kad galbūt manęs nemato, nuėjau prie vidurinių durų mojuodamas, bet ir tos neatsidarė, galiausiai nuėjau iki priekinių ir pabeldžiau. Čia vairuotoja pasakė: Taigi atidariau galines duris, ko dar nori? Atsisukau atgal ir akurat, galinės durys buvo atidarytos. Pasijaučiau labai nesmagiai, iš čia ir kyla mano klausimas: jeigu turi tikslą, nematai galimybių? Aš turėjau labai konkretų tikslą: grįžti namo ir nelaukti ilgai stotelėje, taip aš jį pasiekiau, bet juk galėjau būti atidesnis ir iškarto pastebėti atidarytas duris, bučiau sutaupęs keliasdešimt sekundžių laiko. O ką jūs gerbiamieji skaitytojai manote šituo klausimu? Kokia jūsų patirtis? Ar tikslai apakina žmogų? Ar svarbu gyvenime turėti tikslus? O gal užtenka tik mėgautis gyvenimu ir naudotis pasitaikančiomis progomis?

Brukštelk žinutę