Aš visuomet galvojau, kodėl nėra fantastinės knygos apie pirmąjį žmonių ir ateivių kontaktą? Kodėl visuose knygose veiksmas prasideda jau gerokai vėliau? Dabar aš jums galiu atsakyti į tą klausimą: todėl, kad tai žiauriai nuobodu.
Neskaitant to, kad ši knyga turi ne tik pavadinimą, bet ir autorių, aš vis tiek bučiau linkęs ją vadinti apsakymų rinkiniu.
Du vyrai Kharvonas ir Valdaras atvyksta į Miestą ir sužino, jog kažkas imperatoriaus dvare užsiminėja juodąja magija. Kažkas nori iš kito pasaulio į šį pakviesti demonus.
Ką darytumėte, jeigu sužinotumėte, jog tokių visatų, kuriose yra planeta Žemė milijonai? Tiesa, kiekviena visata kažkuo skiriasi viena nuo kitos.
Neoriginali idėja, tikrai neoriginali.
Ateivių rasė - hedai - patiria vieną pralaimėjimą po kito prieš žmoniją. Žmonės elgiasi visiškai nelogiškai ir nesuprantamai. Jiems būtinai reikia suprasti žmoniją, kol ši nesutrypė visos hedų rasės.
Turbūt patys suprantate, jog knygos, kurioje yra 100 patarimų vienareikšmiškai vertinti negalima. Vieni patarimai geri ir jau patikrinti, kiti... Niekada nepagalvotum, jog tai gali veikti. Vieni trumpi, vos puslapis, kiti užima net kelis...
Jeigu pagrindinė knygos veikėja moteris, o knygos autorius vyras - tai 90% tikimybė, jog knyga yra paskutinis šūdas!
Pradėkim nuo dviejų faktų. Pirma - aš nesu Dan Brown gerbėjas priešingai nei daugelis. Antra - aš neskaičiau DaVinčio kodo.
Konfederaciją valdo keturios visagalės Tarnybos. Sanitarinei tarnybai vadovauja funkcionierius Michailas Malachovas. Sanitarinės tarnybos pagrindinė veikla yra lokalizuoti ligų židinius, sukurti virusams vakcinas ir saugoti žmones nuo epidemijų išplitimo po visą šalį. Netikėtai šalyje kyla nauja pandemija.
Kapitonė Honorija Harington apsidžiaugia gavusi paskyrimą į naują vietą, tačiau džiaugiasi tik akimirką, kol neatvyksta į laivą. Nuo to momento jos ir visos įgulos karjera eina šuniui ant uodegos. Galiausiai atsiduria visų pamirštoje, pamazgų duobe vadinamoje vietoje - Basilisko stotyje.
