Knyga. Aleksej Kalugin - Ne toks tas velnias baisus
Kaip manote apie ką rašo rusų rašytojai? Apie rusus, apie Maskvą...
Šioje istorijoje Maskva atsiskyrė nuo Rusijos ir pasiskelbė nepriklausoma valstybe... Ne gana to, Maskvoje atsivėrė vartai į Rojų ir į Pragarą. Tiesa, angelai neskraido, o velniai neturi uodegų...
Vieną dieną į privatų detektyvą prašydami atlikti užduotis kreipiasi Pragaro, Rojaus ir vietinės mafijos, valdančios Maskvą atstovai. Iš pirmo žvilgsnio visos istorijos yra skirtingos, tačiau kai prasideda tyrimas klientų interesai pradeda kirstis. Ne gana to, kaip visuomet, viskuo besidomintis Naujasis saugumas taip pat kiša savo trigrašius. Beje, ar norite atspėti kuriai iš keturių pusių labiausiai simpatizuoja autorius? Aš jo nekaltinu, aš greičiausiai irgi pasirinkčiau tą patį variantą.
Istorija tikrai įtempta ir įtraukianti, pasakojimas pasodrinamas rusiška ironija ir humoru. Skaičiau susidomėjas iki paskutinio skyrio... Taip, paskutinis skyrius būtent mane ir nuvylė. Nestandartinė, neholivudinė pabaiga... Tačiau kylą toks įtarimas, jog knyga privalo turėti tęsinį...
Dabar truputi spoilingo.
Iš knygos man labai patiko dead programavimo idėja. Tai toks programavimas, kur žmogus susikrauna visą reikalingą informaciją į savo smegenis ir po to jo pasąmonė ieško sprendimo. Visa bėda tokio programavimo, jog programuotojas gali išprotėti...
Mano vertinimas:
– knyga įdomi, tačiau pabaiga mane totaliai nuvylė ir net verčia abejoti, ar turėčiau šią knygą jums rekomenduoti.