Knyga. Frederik Pohl, Jack Williamson - Laiko dainiai
Susidūriau su netikėta dilema. Pasiėmiau šią knygą iš bibliotekos, pradėjau skaityti ir tuomet paaiškėjo, jog iš jos vidurio išplėšti penki puslapiai. Ką man daryti?
Jeigu pasakysiu bibliotekininkei, tai paskui dar apkaltins mane, lieps melejonus sumokėti ir uždraus toje įstaigoje lankytis. Jeigu nepasakysiu, tai koks nors kitas skaitytojas patirs tą pačią nemalonią situaciją...
Antro pasaulinio karo metais į Žemę atskrido ateivių rasė labai panaši į vėžlius, tik du kartus didesni už žmones. Jinai sustabdė karus, supirko visus ginklus, uždarė visus universitetus, bet už tai suteikė savo žinias ir mašinas. Žmonės gali atlikti sudėtingiausias operacijas, valdyti įvairiausias mašinas, tereikia į galvą įsidėti diską su reikiama informacija. Išsiėmę diską žmonės neatsimena ką veikė, bet tai nesvarbu, kai darbas būna atliktas kokybiškai.
Ateiviai taip pat pakeitė ir žemės ūkį. Daugiau niekas neaugina ir nevalgo jokių gyvulių. Tam vėžliai atvežė kitą ateivių rasę – taurus. Kol būna jauni jie prižiūri žmonių daržus, patarnauja ir atlieka kitus darbus, o kai subręsta juos papjauna ir suvalgo.
Praėjus keliems šimtams metų nuo vėžlių pasirodimo Žemėje atsitinka baisi nelaimė – dingsta vėžlių gimtoji planeta su jų Motina. Pora vėžlių, tauras ir grupelė žmonių leidžiasi į kelionę per erdvę ir laiką norėdami ją sugrąžinti.
Turbūt idiotiškesnės knygos dar reiktų gerai paieškoti. Veiksmas vyksta labai lėtai, be jokios motyvacijos ar intrigos. Galima lengvai nuspėti, kas atsitiks po penkiasdešimties puslapių. Skyriuose tarp pagrindinio veiksmo įterpiamos paskaitos apie visatos sukūrimą, entropiją, kirmgraužas ir kitą pseudomokslą. Taip pat pridedama po sakinį apie aoidų dainas.
Mano vertinimas:
– šitos knygos veiksmas kaip Kauno gatvės: duobėtas, lėtas ir nuobodus.