Knyga. Gary Gibson - Angelų stotys
Jeigu paklaustumėte manęs apie ką knyga, tai pasakyčiau – apie kažką. Ir tas kažkas vyksta visus 300 puslapių.
Jeigu kiek konkrečiau, tai veiksmas sukasi aplink seniau gyvenusios rasės paliktus artefaktus vadinamus Angelų stotimis. Žmonės tyrinėja Angelų stotis, ieško Angelų paliktų artefaktų.
Veikėjų knygoje tiek daug, kad net nebandysiu įvardinti, kuris iš jų pagrindinis. Tiesiog apibrėšiu tris pagrindines veiksmo linijas. Pirmoji – tai gyvenimas Angelų stotyje arčiausioje visatos branduolio, ieškojimas artefaktų asteroiduose bei tyrinėjimas greta esančios Kaspero planetos. Antroji – tai Angelų technologijomis paveikti žmonės, kurie turi specialių galių, tokių kaip greitas gijimas, ateities matymas, buvimas iš karto keliose vietose. Trečioji – tai vietiniai Kaspero planetos gyventojai atrodantys kaip vilkai ir kovojantys tarpusavyje dėl valdžios bei stabų. Galiausiai, savaime suprantama, viskas suplaukia į vieną tašką.
Kad būtų lengviau skaitytojui, knygos epizodai pavadinti pagrindiniu to epizodo veikėjo vardu.
Norėčiau paminėti keletą įdomių dalykų iš knygos. Pirmasis – tai knygos kapsulių pavidalu. Išgėrei ir turi. Antrasis – tai Kaspero planetos gyventojai. Jie gimsta kaip vilkai, vaikšto keturiomis kojomis iki tol kol suėda, kurį nors mirusį giminaitį. Po tokio keisto laidojimo ritualo, jaunasis vilkas įgyja sielą, protą ir pradeda vaikščioti dviem kojom.
Apskritai, visa knyga yra grynas veiksmas, nėra vietos filosofijoms ar romantiškiems nukrypimams.
Ši knyga mane paskatino galvoti apie Žmogų labirinte, ta Citadelė labai jau panaši.
– apskritai knyga yra sunki, tačiau turėčiau pasakyti, kad man patiko.