Vieta į kurią nesinori su grįžti
Sekmadienis puiki diena pakalbėti apie šiuolaikinio pasaulio religijas, tuo labiau, kai aš visai neseniai apsilankiau viename iš šiuolaikinio vartotojų kulto ir ritualų bei apeigų vietų, viename iš Lietuvos kultūros centrų – Panoramoje.
Šiuolaikinis laisvalaikio ir prekybos centras „Panorama“, įsikūręs Vilniaus Žvėryno rajone, siūlo daugiau nei 170 prekybos ir paslaugų vietų.
Žinot, kai pirmą kartą apsilankiau Kauno Akropolyje mane apėmė siaubas, po to aš du mėnesius nedrįsau užeiti į tą prekybos monstrą... Dabar jau viskas gerai, jau ir vienas nebijau nueiti... Bet Panorama... Nors neesu tikras ar jinai didesnė...
Taigi trumpai pasidalinsiu savo įspūdžiais.
Įėjimas. Kadangi aš atsidūriau kitoje gatvės pusėje nei prekybos centras, tai į vidų patekau per požeminę perėją, o tiksliau turbūt reiktų sakyti pro stovėjimo aikštelę. Įėjus man po kaire puse atsidūrė laiptinis fontanas. Fontanas yra miela, tačiau žiema manęs nelabai su žavėjo. Kitas dalykas ką pastebėjau tai didžiulė erdvė (net per tris aukštus), geležinės konstrukcijos ir stiklinės sienos. Kažkodėl man tai iš karto asocijavosi su garažu arba angaru, kitaip sakant ne ta viena kur norėtum dažnai būti, nebent esi lakūnas. Užlipus laiptais į pirmą aukštą patenki į normalę prekybos erdvę ir vis tik lubos yra aukštai.
Prekybos centras. Eidamas prekybos centro koridoriais pajutau keistą kvapą: plastmasės, chemijos ir dar kažko mišinį... Galbūt taip kvepia visi nauji prekybos centrai... Nežinau, bet oras buvo sunkus ir negyvas, neilgai trukus man pradėjo skaudėti galvą. Nors neesu tikras ar man pradėjo skaudėti galvą dėl oro, ar dėl parduotuvių gausos.
Žmonės. Aš pilnai suprantu, jog atėjau pirmą kartą vardant išprusimo, kad žinočiau, kas darosi ant Lietuvos. Bet ką ten veikė kiti žmonės? Ir tiesa pasakius, jų buvo daug, labai daug. Keistas dalykas, kurį pastebėjau, kad tose parduotuvėse, kur yra daug žmonių, jų yra daug visuomet, o tuose kur nėra nei vieno, niekas ir nedrįsta užeiti.
Parduotuvės. Žinot niekaip nesupratau tokios logikos: panašiomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės yra arba šalia viena kitos, arba viena priešais kitą. Tokia logika vadovaujantis radau net tris šudniekių parduotuves viena šalia kitos. Seniau tokius daiktus buvo galima įsigyti tik internetinėse parduotuvėse, o dabar eini iš vienos parduotuvės į kitą ir ten tas pats laikrodis su geltonu besišypsančiu snukučiu. Aš, deja, neatkreipiau dėmesio į tų laikrodžių kainas, tačiau būčiau labai nustebęs, jeigu jos skirtųsi. Jeigu tos parduotuvės būtų skirtingose centro vietose, tai patikėčiau, kad išsilaikys, bet viena šalia kitos... Man atrodo, kad toks parduotuvių išsidėstymas, po pusmečio prives prie prekybos centro atsinaujinimo (geriausiu atveju) arba tuščių prekybos vietų (kitu atveju). Iš parduotuvių aš atkreipiau dėmesį į Hobby Pro, kurioje sužinojau, kad World of Warcraft yra trijų dalių stalo žaidimas iš kitų stalo žaidimų taip pat mačiau Doom. Man taip pat patiko Mini Pasaulis. Pegase buvau nustebintas fantastiškai mažu fantastikos skyriumi. Iš tiesų Pegase daug neišnaudotos erdvės, daug knygų lentynų ir mažai knygų...
Restoranai. Visos kavinės ir restoranai man pasirodė, kažkokie maži ir plastmasiniai, kitaip sakant, tai tikrai ne ta vieta, kur norėtum apsilankyti. Prie Čili picos buvo nusidriekusi ilga eilė. Iš restoranų atkreipiau dėmesį į sriubų restoraną, keistu pavadinimu „Dienos sriuba“ ir braziliško maisto restoraną - „Gril Brazil“. Man taip pat pasirodė keista, jog nevisų restoranų iškabas apskritai buvo galima pamatyti.
Pardavėjos. Kas sakė, kad Lietuvoje krizė ir neįmanoma darbo susirasti? Kiekvienoje parduotuvėje, po mažiausiai tris pardavėjas, kurios neturėdamos ką veikti vaikščiojo iš kampo į kampą. Dabar mąstau ar aš nieko nesuprantu apie verslą, ar tiesiog kažkas nemoka skaičiuoti... Pardavėjų buvo stipriai per daug.
Nors buvau ir apdujęs, tačiau ryžtingai apėjau visą prekybos centrą, tik į pramogų zoną nedrįsau užeiti, jinai kažkaip patamsyje ir labai atitolusi nuo kitų parduotuvių. Apėjęs visą prekybos centrą nusileidau į Rimi. Galiu pasakyti, jog tuo metu jau buvau tokios savijautos, kad jeigu kas nors būtų pasiūlęs pirkti dramblį, aš jį bučiau pirkęs ir atidavęs visus pinigus, kuriuos turėjau su savimi, ačiū Dievui – niekas nepasiūlė.
Rimi. Pačioje Rimi mane nustebino, sausainiai išdėlioti šalia televizorių, žaislinės mašinėlės buvo vienoje lentynoje su šokoladukais, o knygas radau duonos skyriuje...
Išėjęs iš Panoramos į šaltą orą aš dar ilgai negalėjau atsigauti...
Trumpai. Panorama – puiki vieta išleisti pinigus, kurių neturi, daiktams, kurių tau visiškai nereikia, jog padarytum įspūdį žmonėms, kurie tau nepatinka.
